I. Ruginienė neatsako į klausimą, ar pasitiki ministre, kai sužinojo apie Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) šią savaitę surengtą susitikimą su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais, kur buvo pristatyti įtarimai dėl mažesnio kitų metų gynybos biudžeto, nei buvo žadama.

Ministrė pirmininkė žada su D. Šakaliene susitikti pirmadienį.

„Manau, kad tikrai bus labai geras pokalbis, turiningas, aptarsime visus dalykus“, – žurnalistams Vilniuje sakė D. Šakalienė.

„Vyriausybės vadovas turi jaustis komfortiškai dirbdamas su ministrais. Tai yra jos teisė ir jos pasirinkimas. Aš į tai žiūriu labai ramiai. Aš darau savo darbą, toliau tą savo darbą darysiu. Gynyba man visada buvo ir išliks prioritetas, tačiau premjeras turi teisę pasirinkti savo komandą“, – kalbėjo ji.

„Normalus formatas“

BNS skelbė, kad KAM surengė kitų metų gynybos biudžeto pristatymą žurnalistams ir nuomonės formuotojams, o po šio neformalaus susitikimo socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, jog kitų metų gynybos biudžeto projekte suplanuotas gynybos finansavimas iš tiesų nesiekia 5 proc. BVP, kaip žadėta.

Aš į tai žiūriu labai ramiai. 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius šį pristatymą pavadino „keistu žanru“, o premjerė I. Ruginienė – sabotažu ir nesusipratimu. Ji pareiškė neleisianti politikuoti tokioje svarbioje srityje kaip gynyba ir ragino politikus „baigti galvoti tik apie save“.

Vyriausybės vadovė neatsakė, ar pasitiki D. Šakaliene ir laukia susitikimo su ja.

Pati D. Šakalienė teigė apie tokį ministerijoje vykusį susitikimą sužinojusi iš M. Sinkevičiaus.

Kitų metų valstybės biudžete pasiūlius gynybai skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ministrė teigia, jog tokio biudžeto pakanka esminiams įsipareigojimams įgyvendinti, nors ir buvo prašyta kiek daugiau lėšų.

D. Šakalienė penktadienį taip pat tvirtino, jog informacija apie gynybos finansavimą šią savaitę ministerijoje vykusiame susitikime buvo pristatoma korektiškai.

„Tai yra labai normalus formatas kalbėti su žiniasklaida, su saugumo ekspertais. Ir nepaisant to, kad šitas konkretus susitikimas buvo suorganizuotas be manęs, man nesant ir man apie jį pakankamai nežinant, bet tai yra visiškai normalu. O dabar, kai pasidomėjau, kas buvo jo metu pristatyta, legalūs duomenys, objektyvi informacija, tai manau, kad tai yra labai gerai“, – kalbėjo politikė.

„Na, šiuo atveju, kadangi iš pradžių buvo planuojamas 4,9 proc. nuo BVP grynai krašto apsaugai skirtas biudžetas ir dabar turime 5,38 proc. BVP, tai čia yra objektyvūs skaičiai. Ir tos derybos, aišku, kad tikrai buvo sudėtingos“, – pridūrė ji.

D. Šakalienė teigė, kad nepersekios krašto apsaugos sistemos žmonių aiškindamasi, kas organizavo minimą susitikimą.

Opozicijos įtarinėjimai

Nepaisant gynybos biudžete esančių skaičių, opozicija abejoja, ar visos šios lėšos tikrai bus skiriamos išskirtinai krašto apsaugai.

700 mln. eurų iš gynybos biudžeto sudaro Valstybės gynybos fondo lėšos – tai pernai įteisintas instrumentas, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo lėšas skirsto visa Vyriausybė, o ne tik krašto apsaugos ministras.

Visgi I. Ruginienė teigia, kad Valstybės gynybos fondas bus skirstomas pirmiausia siekiant vykdyti įsipareigojimus gynybos srityje ir klausantis karinio patarimo.

Opozicija taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.