Dronai Lenkijoje, kaliniai iš Minsko: naujas geopolitinės dėlionės etapas?

Dronai Lenkijoje, kaliniai iš Minsko: naujas geopolitinės dėlionės etapas?

2025-09-12 18:32
„Žinių radijo“ inf.

NATO vis dar svarsto, kaip reaguoti į Rusijos dronų ataką prieš Lenkiją, o Maskva tyli. Ekspertai ginčijasi: ar tai Kremliaus bandymas išmėginti Aljanso raudonąsias linijas, ar sąmoninga provokacija, stumianti į eskalaciją, o gal tiesiog pašaipa iš Vakarų neveiksnumo?

Dronai Lenkijoje, kaliniai iš Minsko: naujas geopolitinės dėlionės etapas?
Dronai Lenkijoje, kaliniai iš Minsko: naujas geopolitinės dėlionės etapas? / SCANPIX nuotr.

Kyla klausimas – kokią Vakarų galios kalbą galėtų suvokti Kremlius? Ar Kremlius iš tikrųjų siekia konflikto su Aljansu ir yra pasiruošęs karui dviem frontais? O gal, kaip neretai nutinka, incidentas bus nurašytas „atsitiktinumui“, Vakarų sostinėms pakaks dar vienos „gilaus susirūpinimo“ deklaracijos ir įvykį užmiršime iki kito panašaus atvejo?

Tuo metu, Baltarusija paleido 52 kalinius. 

„Paleisti opozicijos veikėjai, žurnalistai, protestų dalyviai, užsienio valstybių piliečiai, kalėję Baltarusijos kalėjimuose. Tarp išlaisvintųjų yra šeši Lietuvos piliečiai“, – paskelbė Lietuvos prezidentas. 

Kodėl Minskas paleido kalinius?

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio teigimu, prasidėjo jau pasaulinės dėlionės. Karas Ukrainoje šiuo metu naudojamas jau kaip spaudimo priemonė nebe kaip savaiminis tikslas, o kaip įrankis dar platesniems dalykams.

„Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) taktika labai paprasta. Pagerinti santykius su Baltarusija, per ją ir su Rusija. Atplėšti Rusiją ir Baltarusiją nuo Kinijos. Yra iškilusi Kinijos Aljanso grėsmė JAV ir jie jau žūtbūt kabinsis. Ukraina lieka antroje vietoje šitoje dėlionėje. Donaldo Trumpo ir Aleksandro Lukašenkos susirašinėjimas, ne pirmą kartą girdime apie tai. D. Trumpas yra išsakęs aibę komplimentų, koks nuostabus Baltarusijos prezidentas yra. Žinoma, jis tirpsta, kaip ledai saulėje ir bando šį bei tą sutarti su D. Trumpu. Visiškai neaišku, kiek tam pritaria ar nepritaria Maskva. Čia yra ginčų dalykas. Aš įsivaizduoju, kad Maskva iš dalies pritaria suartėjimui, bet labai ribotai“, – teigė vyras. 

Nuvažiuoti iki Lietuvos atrodo ne taip ir toli. Tačiau, pasirodo, kad tie kilometrai yra neįveikiami, nes reikia per Vašingtoną tartis su Lietuva.

Pasak profesoriaus, kalinių paleidimas nebuvo atsitiktinis, tam buvo pretekstas.

„Išlaisvinti 52 žmonės, o tai yra gerai. Kažkas D. Trumpo aplinkoje, matyt, reikalauja, kad būtų išleistos viena ar dvi labai svarbios personos. Negali paleisti vien trečiaeilių protestuotojų. Visi žmonės svarbūs, reikia išlaisvinti ir tuos trečiaeilius protestuotojus, kurių politinė įtaka buvo nulinė ir kurie pakliuvo, pritardami Baltarusijos išsilaisvinimui. Nors ir su abejonėmis, aš pritariu šiems JAV veiksmams“, – aiškino G. Mažeikis.

Kuo toks svarbus Klaipėdos uostas?

Profesorius pabrėžia, kad Baltarusijai Klaipėdos uosto reikia ne be priežasties.

„A. Lukašenkos rūmuose metai laiko jau yra žūtbūtinė nuostata pagerinti santykius su JAV. Į kalėjimus bus pasodinti šimtai generolų ir KGB agentų, jeigu nebus atvertas Klaipėdos uostas. Jiems tai yra labai svarbus išgyvenimo klausimas. Šalis dūsta be pinigų, Putinas jų nebeduoda, nes viską leidžia karui. Vienintelis šaltinis, kurį dabar galima skubiai atgaivinti – Baltarusijos kalis. Nuvažiuoti iki Lietuvos atrodo ne taip ir toli. Tačiau, pasirodo, kad tie kilometrai yra neįveikiami, nes reikia per Vašingtoną tartis su Lietuva“, – dėstė ekspertas.

Anot G. Mažeikio, Lietuva šiuo metu nėra tinkamai pasiruošusi atsilaikyti prieš Rusiją.

„Savanoriai, kurie tarnauja Ukrainos kariuomenėje jau kelerius metus labai stipriai kritikuoja Lietuvos kariuomenę ir jos saugumą dėl Lietuvos nepasirengimo dronų karui. Kalbama, kad kariuomenė yra nepasirengusi, neturi tinkamų antidronų, tinkamos radijo bangų ginkluotės. Neturi dronų, kurie numušinėtų kitus dronus. Neturi paprastų motorinių lėktuvų, kuriais būtų patogu numušinėti juos. Ministrė Dovilė Šakalienė vis apie tuos dalykus užsimena. Reiškia yra girdėję šią kritiką, negali apsimesti, kad šitų dalykų nežino“, – kalbėjo profesorius.