Už tokią išvadą balsavo 4 komisijos nariai, 3 pasisakė prieš, o dar 1 susilaikė.
„Pasisakymas apie G. Nausėdos stojimo į Komunistų partiją datą nebuvo tikslus, (nuspręsta – ELTA) rekomenduoti Seimo nariui ateityje vengti pasisakymų, kurie galėtų klaidinti visuomenę“, – pažymima priimtoje išvadoje.
Praėjusių metų gruodį vykusio Seimo posėdžio metu parlamentaras Simonas Gentvilas pareiškė, kad daliai gyventojų Sausio 13-ąją renkantis budėti prie Seimo, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda stojo į Komunistų partiją.
„Kai kažkas važiavo čia, prie Seimo, budėti, G. Nausėda stojo į Komunistų partiją. Kažkas rinkosi būti čia, Seime, prie barikadų, o kažkas rinkosi daryti karjerą su Komunistų partija“, – teigė parlamentaras.
Pats Seimo narys vėliau tikino, jog neskleidė melo, o faktas apie G. Nausėdos priklausymą Komunistų partijai, jo teigimu, yra viešai žinomas.
„Pasisakyme nebuvo minima Lietuvos Prezidentūros institucija, nebuvo žeminimas jos vardas, nebuvo raginama nepasitikėti ja. Šiuo metu Lietuvos prezidento pareigas einantis G. Nausėda pasisakyme buvo minimas kaip privatus asmuo“, – aiškino S. Gentvilas.
Savo ruožtu atvejį nagrinėjusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pažymėjo, jog G. Nausėda į Komunistų partiją įstojo 1988 m. Tuo metu 1991 m. jis Vokietijoje vykdė mokslinę veiklą ir nebuvo susijęs su politika, neužėmė jokių su politine veikla susijusių pareigų.
Komisija konstatavo, jog liberalo S. Gentvilo pasisakymas apie tai, kad 1991 m. sausio 13 d. G. Nausėda stojo į Komunistų partiją, nėra tikslus, mat nėra duomenų apie tai, kiek ilgai G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, tad neaišku, ar 1991 metais jis tebebuvo šios partijos narys.
Etikos sargai: dviem parlamentarėms posėdžio metu pasisakyti neleidęs Olekas nepažeidė Seimo statuto
Praėjusių metų pabaigoje vykusio Seimo posėdžio metu konservatorių Jurgitos Sejonienės ir Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės galimybes pasisakyti apribojęs parlamento vadovas Juozas Olekas Seimo statuto nepažeidė, konstatavo trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Už tokią išvadą balsavo 5 komisijos nariai.
Išnagrinėjusi J. Sejonienės skundą, komisija konstatavo, jog J. Olekas išjungė Seimo narės mikrofoną, nurodęs, kad J. Sejonienė kalba ne į temą. Mikrofonas buvo išjungtas nepraėjus 2 minutėms nuo Seimo narės pasisakymo pradžios.
Nepraėjus 2 minutėms nuo pasisakymo pradžios esą buvo išjungtas ir parlamentarės D. Asanavičiūtės-Gružauskienės mikrofonas.
Seimo narės posėdžio metu teigė, kad prie plenarinių posėdžių salėje esančių šoninių mikrofonų atėjo, ketindamos pasisakyti dėl posėdžio vedimo tvarkos. Savo ruožtu Seimo posėdžio pirmininkas J. Olekas šių ir kitų parlamentarų pasisakymus esą traktavo ne kaip kalbas dėl posėdžio vedimo tvarkos, bet kaip replikas po balsavimo.
Pažymima, jog pagal Seimo statutą kalbos dėl procedūros, diskusijos nutraukimo, klausimo atidėjimo ar projekto atmetimo ir replikos turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą. Žodis šiais atvejais suteikiamas tuo metu kalbančiajam baigus kalbėti, o trukmė neturi viršyti 2 minučių.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Pastaroji darbą baigė vasario pabaigoje.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė praėjusią savaitę sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pirminis valdančiųjų LRT projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
(be temos)