Briuselis prioritetą skiria statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumui, o ne jos elektros embargui, sako už energetiką atsakingas eurokomisaras.

Tačiau Marošas Šefčovičius teigia kol kas negalintis atsakyti, ar Lietuvos sprendimas skelbti embargą elektros importui būtų nepriimtinas Pasaulio Prekybos Organizacijai (PPO).

Embargas gali prieštarauti PPO taisyklėms

„Žinoma, jeigu kalbame apie elektros neįsileidimą tarp ES narių, tai neįmanoma, nes esame partneriai ir sąjungininkai. Jeigu kalbame apie šį konkretų atvejį (Astravo AE - BNS), tai mes norime koncentruotis, kad būtų laikomasi visų tarptautinių ir aukščiausių saugumo standartų. Ir jie turėtų būti įgyvendinami labai aiškia forma - tai reiškia, kad būtų atlikti ES reikalavimus atitinkantis streso testai, kurie būtų patvirtinti ir patikrinti grupės Europos reguliatorių“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė M. Šefčovičius.

Tačiau eurokomisaras tikino, kad jeigu Lietuva visgi nuspręstų neįsileisti elektros iš Astravo AE, reikėtų patikrinti, ar tai atitinka PPO taisykles.

„Jeigu Lietuva nuspręstų tai esant būtina, manau, reikėtų tai tinkamu metu įvertinti, kaip tai suderinama su, pavyzdžiui, PPO standartais ir kokia forma tai būtų siūloma. Dabar labai sunku pasakyti ir todėl mūsų pagrindinis prioritetas yra koncentruotis į aukščiausius saugumo, apsaugos ir aplinkosaugos standartus“, - teigė eurokomisaras.

Jis taip pat tikino, kad iš oro baliono pamatęs Astravo AE, jis suprato lietuvių susirūpinimą dėl jėgainės, mat puikiai matyti, kaip netoli Vilnius ši elektrinė yra.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas - abu jie susitiko M. Šefčovičiumi - trečiadienį tikino, kad Lietuvos siekis neįsileisti elektros iš Astravo AE yra susijęs su nacionaliniu saugumu ir su PPO taisyklėmis neturėtų kirstis.

Seimas balandį priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Astravo AE ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių. Pernai birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį jos importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną. Neseniai prie Lietuvos iniciatyvos pareiškė prisijungianti ir Lenkija.

Baltarusija nėra PPO narė, tačiau Rusija, iš kurios elektros importas taip pat būtų ribojamas, PPO priklauso nuo 2012 metų.

Santykiai neatšils, kol neįrodys Astravo AE saugumo

Kol Baltarusija neįrodys, kad šalia Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė (AE) yra saugi, Europos Sąjungos santykiai su Baltarusija neatšils. Tai ketvirtadienį Vilniuje pareiškė už energetiką atsakingas eurokomisaras M. Šefčovičius.

Labai svarbu, kad būtų atlikti Europos Sąjungos standartus atitinkantys streso testai nepalankiausiomis sąlygomis. Be šių testų mes negalime atšildyti to energetikos dialogo su jais ir tai, be abejo, apriboja mūsų galimybes bendradarbiauti su Baltarusija.

„Labai svarbu, kad būtų atlikti Europos Sąjungos standartus atitinkantys streso testai nepalankiausiomis sąlygomis. Be šių testų mes negalime atšildyti to energetikos dialogo su jais ir tai, be abejo, apriboja mūsų galimybes bendradarbiauti su Baltarusija, todėl aš manau, kad Baltarusija supranta, kaip rimtai mes žvelgiame į šį klausimą“, - kalbėjo M. Šefčovičius, Seimo plenariniame posėdyje atsakydamas į Seimo narių klausimus.

Anot jo, rezultatus vertins Europos reguliuotojų komitetas, kuriame bus ir Lietuvos atstovai, tad bus galimybė pateikti rekomendacijas, ką Baltarusija turi patobulinti.

„Komitetas parengs rekomendacijas ir jose, be abejo, bus parašyta, kad šitą reikia pagerinti, šitą reikia patobulinti, kad reikia laikytis saugumo ir saugos nuostatų, tad pritariu, kad esame ypatingai svarbiame etape“, - tikino eurokomisaras.

Astravo atominę elektrinę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vykdomi nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus neigia.

Reikia palaikymo derybose dėl „Nord Stream 2“ 

Europos Komisijos (EK) galimybės spausti Rusiją dėl dujotiekio Baltijos jūros dugne „Nord Stream 2“ statybų yra ribotos, o norint išvengti jo neigiamų pasekmių, reikia Europos Sąjungos valstybių palaikymo, tikina už energetiką atsakingas eurokomisaras M. Šefčovičius.

„Mes darome, ką galime pagal esamas teisines sąlygas, mums reikės Europos Sąjungos šalių paramos derybose su Rusija, tikiuosi, kad gausime tą mandatą ir pradėsime derybas, remiant Lietuvai“, - ketvirtadienį kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje Vilniuje sakė M. Šefčovičius.

Anot jo, EK teisės tarnybos nuomone, Komisija neturi pakankamai teisinių priemonių, kad galėtų daryti spaudimą Rusijai dėl trečiojo energetikos paketo taikymo „Nord Stream 2“ projekte. Anot jo, statant dujotiekį galios ir ES, ir Rusijos teisė. M. Šefčovičius tikino, kad teisinę koliziją galima išspręsti tik diskusijomis, kuriose bus siekiama užtikrinti, kad Vidurio ir Rytų Europa nenukentėtų dėl projekto.

„Akivaizdu, kad vienintelis būdas išspręsti tą teisinę koliziją yra derybos. Todėl mes siūlome ir manau, kad per kelias savaites EK patvirtinsime įgaliojimus derybose tarp Europos Sąjungos ir Rusijos dėl šio dujotiekio ir darysime spaudimą, kad būtų gerbiami pagrindiniai ES principai energetikos ir dujų: atsiejimas, galimybių suskirstymas, operacijų skaidrumas, trečiųjų šalių prieiga. Be abejo, sieksime užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio Vidurio ir Rytų Europos šalims ir tranzitui per Ukrainą“, - tikino M. Šefčovičius.

Tačiau M. Šefčovičius pripažįsta, kad skirtingos ES narės projektą traktuoja skirtingai: „Nuomonės apie šį projektą Europos Sąjungoje skiriasi ir turiu jums apie tai atvirai pasakyti. Yra tokių šalių, kurioms mano, kad tai komercinis projektas, nemažai valstybių mano, kad šis projektas politinis“.

Beveik 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ projektą „Gazprom“ kartu su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį. Jam labai priešinasi Danija, kurios Vyriausybė pasiūlė keisti šalies įstatymus, kad būtų sudarytos galimybės blokuoti projektą.

Projektui prieštarauja ir kitos valstybės. Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) anksčiau teigė, kad „Nord Stream 2“ Europai nereikalingas, jis gali ją suskaldyti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad projektas yra ne komercinis, o geopolitinis, juo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Tokios nuomonės laikosi ir Estija su Latvija.

„Nord Stream 2“ dujotiekis bus tiesiamas per kelių šalių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis, todėl jam taikomos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) nuostatos.