Pamiršo laisvės vertę

Komentatorius ir polemikas – kaip Kaune vykusios diskusijos apie Europos iššūkius metu svečią pristatė filosofas profesorius Leonidas Donskis, šiuo metu keliauja po Rytų Europą. Jau aplankęs ne vieną regiono šalį, iraniečių kilmės Vokietijoje užaugęs N.Kermani pajuto, kad čia žmonės bijo netekti demokratijos.

"Jūs labai ją vertinate, nes žinote, ką reiškia gyventi be jos ir kad tai nėra prigimtinė teisė. Aš užaugau Vakarų Vokietijoje ir žinau, kad ten žmonės mano, kad kitokio kelio nėra, todėl dažnai nesupranta, jog demokratijos gali ir nebūti", – sakė jis.

Rytų Europoje, anot N.Kermani, žmonės mažai komunikuoja, stinga debatų. "Jei nėra viešojo diskurso – valstybės demokratija atsiduria pavojuje", – pažymėjo publicistas.

Svečio įsitikinimu, ne tik Rytų, bet ir visos Europos visuomenę, ypač jaunimą, būtina šviesti, skatinti pačius spręsti Europos likimą ir būti aktyvius. "Už "Brexit" nubalsavo vyresnio amžiaus asmenys, o apie 65–70 proc. išsilavinusio jaunimo buvo prieš "Brexit", tik problema ta, kad jie nėjo balsuoti", – pavyzdį, kaip svarbu įsijungti į Europos gyvenimą, pateikė N.Kermani.

Užaugęs su vakarietiška muzika, mokęsis demokratinio pasaulio vertybėmis grįstoje mokykloje N.Kermani sako žinojęs apie JAV ar Prancūziją. "Jų laisvė yra kitokia. Europinė laisvė yra universali, bet kokia yra šiandienos nacionalistų Vokietijoje laisvė? Tai ne mano laisvė, o etninių vokiečių laisvė, nes jie sako: "Mes turime būti laisvi nuo kitų." Anksčiau nekilo tokių klausimų, mano abu tėvai yra iraniečių kilmės, bet aš visada buvau lygiavertis vokiečiams", – dėl radikalų stiprėjimo Vokietijoje nuogąstauja N.Kermani.

Nacionalizmo ir noro atsiskirti nuo ES netrūksta ir kitose narėse. L.Donskis pripažįsta nusivylęs Rytų Europos, Vengrijos, Lenkijos politikų veiksmais demokratijos ir ES vertybių atžvilgiu. Šią situaciją jis bando paaiškinti tuo, kad ES visada buvo stipri būtent minkštoji galia, o Rytų Europa, kaip ir Lietuva, išgyveno teororą, šeimų trėmimus į Sibirą ir dėl šių priežasčių į daug ką žvelgia su baime.

N.Kermani neslepia: kai buvęs posovietinis blokas ruošėsi prisijungti prie ES, pastarosios senbuvės netryško entuziazmu, o kai kurie vaizdai, pavyzdžiui, matyti nuotraukose iš Rumunijos, net gąsdino. Didžiausias paradoksas, jo teigimu, yra tas, kad taip troškusios demokratijos šio regiono valstybės dabar yra didžiausios ES kritikės. "Rytų Europa nuvylė žemyno Vakarus – jie tokie skeptiški. Kas atsitiko?" – retoriškai klausė publicistas.

Vis dėlto N.Kermani tikras: geresnės vietos gyventi nei Europa nėra. "Gyvenau Irake, tačiau ir ten išsilavinę žmonės į Europą žiūri su pagarba. JAV po rugsėjo 11-osios įvykių į arabų valstybių žmones žiūri įtariai. Kai ten vykau, jie mane nuodugniai tikrino tik dėl to, kad mano tėvas iš Irano... Europoje žmonių taip neskirsto. Europa nesiekia, kuo dažnai remiasi kylantys nacionalistai, kad visi supanašėtų. Tegul italai lieka italais, kalba itališkai, o vokiečiai – vokiškai. Europa unikali savo kalbomis, virtuvėmis, skirtingomis kultūromis. Tai ir yra Europa."

Nėra vienybės

Senasis žemynas šiuo metu išgyvena didžiausią po Antrojo pasaulinio karo migrantų krizę, o europiečiai tarsi persmelkti pesimistiškų nuotaikų, nes teroro išpuolius ir kitus neramumus sieja su atvykėliais. Prisiminęs Lietuvos istoriją L.Donskis pastebėjo, kad po Antrojo pasaulinio karo lietuviai buvo tokie patys karo pabėgėliai kaip sirai. Tik tada Vakarų Europa tautiečius priėmė. Tad kas pasikeitė dabar?

"Problema – Europos silpnybės. Tačiau problemų yra kur kas rimtesnių nei pabėgėliai, kuriuos visi taip akcentuoja, – yra ir bankų krizė, apie kurią mažai kalbama, ir problema, kad europiečiai tiesiog negali pasirinkti. Juk Europos Komisijoje sprendimus priima 28 skirtingų politinių pažiūrų ir dar skirtingesnių valstybių atstovai. Tai kaip įmanoma priimti adekvačius ir bendrus sprendimus?" – retoriškai klausė svečias.

N.Kermani sako pavargęs klausytis kaltinimų politikams, nes, pasak jo, tikrai ne visi ten esantys yra korumpuoti ir iš tiesų jie labai daug dirba. Vis dėlto reikia suprasti, kad egzistuoja konstitucinė sistema ir ji veikia: "Be to, mes gyvename kapitalistinėje visuomenėje, vadinasi, yra ne tik politikai, bet ir viršesni aktoriai, tokie kaip milžiniškos kompanijos."

Diskutuojant apie ES institucijų ir politikų priimamų sprendimų efektyvumą, L.Donskis išskyrė dar vieną svarbią problemą: geriausieji diplomatai siekia Europos Komisijos vadovo vietos. "Bet kam to reikia, jei Europos Parlamente visi yra lygūs? Atsakymas tas, kad Komisija turi daug daugiau galių, todėl ir reikia stiprinti Parlamentą bei stengtis, kad ten patektų tik patys geriausi. Dabar ten nacionalistų daugiau nei bet kada, tad, jei nenorite būti ES dalimi, užleiskite vietą tiems, kurie iš tikrųjų nori integruotis."

Stinga politinės atasvaros

Dar viena Europos problema, mąstytojų akimis, – politinės kairės susilpnėjimas ir nykimas. N.Kermani primena apie iš visuomenės nepasitenkinimo kilusią Ispanijos partiją "Podemos", kuri kadaise stovėjo ant kairiųjų pamatų. Dabar, jo teigimu, ši politinė jėga remiasi dešiniųjų argumentais. "Viskas krypsta į dešinę, todėl Europai labai trūksta tvirtos kairės", – sako publicistas.

N.Kermani nerimą kelia ir tai, kad pasaulyje labiau nei prieš kelis dešimtmečius jaučiama didžiulė atskirtis tarp vargšų ir turtingų, o ES šiame liūdname kontekste nėra išimtis. Jis pateikia Graikijos pavyzdį, kurioje ekonomika išgyvena itin sudėtingus laikus, jauni žmonės, apie 25–30 proc., neturi darbo, o tie, kurie jį išsaugojo, dirba už mažą atlygį. "Tarp ES valstybių egzistuoja didžiulė nelygybė – juk atlyginimai Bulgarijoje ir Vokietijoje labai skiriasi", – priduria jis.

Vis dėlto N.Kermani neabejoja: "Kalbėdamas apie Europą aš nedramatizuoju, nes tai, kas vyksta, yra normalūs procesai. Tačiau tai, ko tikrai reikia šiandien, yra teisingas Europos atsakas."

"Arabų pasaulyje vyksta tai, kas jau įvyko Europoje. Skirtingos kultūros, kalbos, religijos – jazidai, krikščionys, sunitai atskirti nuo šiitų. Ten žmonės mato karą, bombas – tai veikia jų psichologiją. Žinoma, kad tai veikia ir Europą, natūralu, kad tai gąsdina žmones, bet tokios imigracijos bangos kartojasi. Nepamirškite potencialo: kiek puikių rašytojų, menininkų praturtina kultūras, atsinešę kažką iš savo kultūrų, – juk būtent taip susiformavo Vokietijos kultūra", – anot N.Kermani, reikia atrasti būdus, kaip kovoti su migrantų krize, o ne atsiriboti nuo jos.