Europarlamentaras Andrius Kubilius, lankydamasis Kaune, apžvelgdamas svarbiausias aktualijas kalbėjo apie Europos baimę dėl Putino Rusijos griūties.

Svarbus vaidmuo

„Geopolitiniu lygmeniu Europos Parlamente (EP) galima daug ko pasiekti, tik reikia nuosekliai dirbti, turėti aiškių idėjų ir eiti koalicinio veikimo keliu – ieškoti ir burti bendraminčius. Lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – apie tiesioginę pagalbą Ukrainai ir galimybes telkti europinę paramą sakė A. Kubilius, vadovaujantis ES ir Rytų partnerystės „Euronest“ parlamentinei asamblėjai, kurios svarbiausia veiklos sritis – permainos Rytų partnerystės šalyse (Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje, Azerbaidžane, taip pat ir Baltarusijoje).

Ateinančius kelerius metus būtent Lietuvai ir jos europarlamentarams teks itin svarbus vaidmuo dėl Ukrainos narystės ES ir NATO, dėl situacijos Moldovoje, priminė A. Kubilius, kurio dar viena atsakomybė EP – nuolatinio pranešėjo Rusijos klausimais pareigos. Jis formuluoja EP poziciją ir požiūrį į tai, kas vyksta Rusijoje, rengia pranešimus, rezoliucijas, specialius klausimus, skirtus Rusijos reikalams.

„Matau poreikį ir galimybių ieškoti papildomų priemonių, platformų, padedančių intensyviau svarstyti, greičiau rasti ir priimti sprendimus“, – apie suburtą ES valstybių, taip pat JAV, Kanados, Australijos parlamentarų tinklą U4U („United for Ukraine“, liet. „Susivieniję dėl Ukrainos“) kalbėjo A. Kubilius.

Narystė ES ir NATO

Patys svarbiausi šiuo metu klausimai karo Ukrainos tema neabejotinai yra ginklai. Jų tiekimas yra Vakarų atsakomybė, lemiamas faktorius Ukrainos pergalei ir karo pabaigai.

„Dėl ginklų tiekimo nėra blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų būti. Labai ilgai svarstoma, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos atveju. Sprendimams prireikia pusės metų“, – palygino europarlamentaras.

Labai svarbi yra ir sparti Ukrainos ir Moldovos integracija į ES. „Norime, kad šiais metais prasidėtų derybos dėl Ukrainos narystės ES. Ambicijos – kad derybos būtų baigtos iki 2030 m.“, – teigė A. Kubilius ir pridūrė, kad labai svarbų vaidmenį dėl Ukrainos narystės ES suvaidins Lietuvos pirmininkavimas ES 2027 m.

Požiūris į Rusiją Europoje dramatiškai keičiasi. Tai yra ir mūsų indėlis.

Dar viena siekiamybių – Ukrainos narystės NATO perspektyva. „Nelengva įtikinti kai kurias šalis, bet mes buriame bendraminčius iš įvairių šalių, bandydami šį klausimą pakelti į aukštą vietą NATO darbotvarkėje“, – dėstė A. Kubilius. Lietuva tam turi puikių galimybių, nes šiemet liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas.

Ukrainos narystė NATO labai svarbi ir mūsų pačių saugumui. „Ukrainos pergalė turės įtakos ne tik Europai, bet ir pozityvioms permainoms Rusijoje. Putino režimas pralaimėjimo gali ir neatlaikyti“, – kalbėjo politikas.

Kuo čia dėta Moldova?

A. Kubilius neabejojo, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje dėl savo svarbos sukels Rusijos reakciją. „Nei agresyvi Rusijos retorika, nei kibernetinės atakos nenustebins. Pagal Rusijos reakciją galima spręsti apie mūsų ir ES sprendimų tikslumą, poveikį. Jeigu reakcija stipri, vadinasi, pataikėme“, – sakė politikas.

Jis paminėjo, kad EP, pripažinęs Rusiją terorizmą remiančia valstybe, sulaukė labai stiprios kibernetinės atakos. Ji buvo sėkmingai atlaikyta, bet specialistai sakė, kad tokio masto atakos dar nebuvo.

Po stabtelėjimo Kaune A. Kubilius su „Euronest“ delegacija vyko į Moldovą. Šis vizitas – svarbi galimybė šiai šaliai parodyti stiprų europietišką solidarumą.

„Vizitas kartu yra ir didelis politinis signalas pradėti derybas dėl narystės ES. Ukrainai šiuo metu svarbiausia yra ginklų tiekimas, paskui – narystė ES, o Moldovai pirmas poreikis yra politinis ES signalas, realus pavyzdys, kad einama į priekį narystės ES klausimu“, – akcentavo politikas.

Dėl įvairių priežasčių Moldovos visuomenė yra susiskaldžiusi. Kremliaus finansiškai ir kitaip globojamos jėgos, įvairios organizacijos, pasisakančios prieš integraciją į Europą, Moldovoje turi nemenką palaikymą.

Per pastaruosius kelerius metus šalyje matoma didelių pokyčių. Prezidento rinkimai parodė, kad didžioji dalis visuomenės nori į Europą, nors tebelikę ir nemažai norinčių eiti kita kryptimi.

„Skausmingas buvusių valdžių palikimas – visiška Moldovos energetikos priklausomybė nuo Rusijos. Reikalai keičiasi, bet procesas skausmingas ir lėtas, Rusija tai bando išnaudoti stengdamasi šalį išlaikyti savo įtakos zonoje. ES daug padeda Moldovai jai sprendžiant energetikos problemas. Tam reikia ne tik laiko, bet ir investicijų. Reikia realizuoti jungtis su Rumunija, kitomis ES šalimis“, – vardijo A. Kubilius.

Jam su kolegomis tenka daug dirbti su Rusijos opozicija, kurios daug lyderių yra išstumti iš Rusijos. Tam jie yra subūrę neformalų Europietiškos Rusijos draugų forumą. Seminarai sulaukia daug klausytojų ir dalyvių. Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje planuojama didelė konferencija Briuselyje Rusijos demokratijos perspektyvų tema.

Kas po karo?

A. Kubilius apgailestavo, kad prireikė daug laiko, beveik metus trunkančio karo ir didelių politinių pastangų, kad senajai Europai atsivertų akys.

„Dabar jau daug kas Vakaruose, viešose kalbose, ta pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, praėjusių metų pranešime labai atvirai pasakė: vakariečiai turi atsiprašyti Baltijos šalių ir Lenkijos, kad netikėjo, kai šie dar iki Maidano bandydavo perspėti Vakarus, jog  Putinas yra labai pavojingas reiškinys, kad Rusija – labai agresyvi ir reikia būti pasiruošus, kad klaida siekti su juo dialogo bet kokia kaina. Požiūris į Rusiją Europoje dramatiškai keičiasi. Tai yra ir mūsų indėlis“, – konstatavo politikas ir pridūrė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra stipri, reikšminga ir valstybiniu, ir visuomeniniu lygmeniu. Ukrainiečius tai labai stebina ir jaudina. Daugybė padėkų perduodama ir per jį.

Kalbant apie karo pabaigą, Europoje daug mažiau tikinčių perspektyva, kad Rusija pagaliau pasuks demokratiniu keliu. Didžioji dalis linkusi prognozuoti, kad po Putino prasidės Rusijos griūtis. „Kai kas Lietuvoje galvoja, kad tai gerai, bet Vakaruose tai kelia baimę, nes nebekontroliuojamas taptų Rusijos turimas branduolinis ginklas. Tokie scenarijaus padariniai verčia Vakarus abejoti, ar bus gerai, jeigu Ukraina karą laimės visiškai sutriuškindama Rusiją. Todėl kyla abejonių ir dėl ginklų tiekimo. Tokios abejonės, mano manymu, yra labai pavojingos. Šalia visų kitų dalykų visur bandome parodyti, kad po Putino pralaimėjimo atsivertų durys galimai pozityviai Rusijos transformacijai, demokratijai“, – dėstė A. Kubilius. Šiuo klausimu dirbama ir su visais Rusijos opozicijos lyderiais. Vakarai turi turėti strategiją, kaip padėti tokiam pozityviam virsmui, ką mainais galėtų pasiūlyti Rusijai.

„Čia ir vėl svarbus Ukrainos vaidmuo. Jos pergalė, narystė NATO ir tribunolas Putinui padėtų rusams palaidoti imperines svajones ir  patikėti normalaus gyvenimo idėja. Ukrainos sėkmės pavyzdys būtų signalas Rusijos visuomenei ir politiniam elitui“, – kalbėjo europarlamentaras ir pridūrė, kad Putinas karą pradėjo bandydamas užkirsti kelią jį gąsdinančiai Ukrainos integracijai į ES, kad, matydami teigiamų pokyčių Ukrainoje, to paties nepradėtų reikalauti ir rusai.