G. LANDSBERGIS: LIETUVOS POZICIJOS SANTYKIUOSE SU KINIJA NĖRA PASIKEITUSIOS

Pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus politikų nenuoseklumą Kinijos atžvilgiu, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad Lietuvos pozicijos santykiuose su Pekinu nėra pasikeitusios.

„Noriu paneigti. Jokio posūkio nėra atsitikę. Turime savo politiką, kuri leidžia Taivanui laisvai veikti Lietuvoje, turėti savo atstovybę, savo pavadinimą“, – pirmadienį dalyvaudamas diskusijoje „O kas jei“ sakė G. Landsbergis.

„Kinija nusprendė, kad tokius dalykus draus. Jie turi problemą su mumis. Mes su jais jokios problemos niekada neturėjome. (...) Dėl pačios Kinijos, tai diskusijos vyksta. Dėl to, kad jie pradžioje buvo iškėlę nemažai sunkumų ir mūsų verslui, būtent tokiu būdu bandydami priversti mus atsitraukti, bet pozicijos mes nepakeitėme“, – pridūrė jis.

G. Landsbergio teigimu, prekybą Pekinas naudoja kaip politinį instrumentą, todėl, pasak jo, verslui būtų geriau ieškoti naujų rinkų, kurios tokių sunkumų kaip Kinija nesukurtų.

„Mūsų verslas, tas kuris mano, kad tai yra išmintinga, beveik be jokio mano patarimo, kuris būtų priešingas, nusprendė eksportuoti į Kiniją tam tikras prekes. Ir jiems tos galimybės yra grąžintos atgal, tačiau valstybės kurios naudoja ekonomiką, prekybą kaip politinį instrumentą, darė tai praeityje, darys tai ir ateityje, tad siūlyčiau nei džiaugtis atradus, nei verkti pametus“,  – įspėjo ministras.

Maždaug prieš mėnesį į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu,  Lietuvos diplomatijos vadovas su juo oficialiai nesusitiko. Dėl to kilo diskusijos, tačiau, G. Landsbergio teigimu, tokia yra diplomatinė tradicija.

„Tai nėra pripažinta valstybė, neturime diplomatinių ryšių. Dėl to nesusitinka nei NATO valstybės, nei ES valstybės“, – aiškino užsienio reikalų ministras.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Pastaruoju metu Lietuvoje vėl kalbėta dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.