G. LANDSBERGIS: PREMJERAS NUVARĖ VYRIAUSYBĘ Į MORALINĮ BANKROTĄ

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje per praėjusius mėnesius užfiksavo išaugusį per konfliktą Rytų Ukrainoje žuvusių civilių gyventojų skaičių, antradienį pranešė misijos vadovė Matilda Bogner.

„Per pandemiją šių metų kovą ir gegužę mūsų misija registravo žuvusių civilių gyventojų skaičius augimą. Nuo sausio 1-osios iki liepos 31 dienos mūsų misija registravo 107 nukentėjusius civilius gyventojus. 18 žmonių žuvo: 10 vyrų, septynios moterys ir vienas berniukas. 89 buvo sužeisti: 49 vyrai, 30 moterų, šešios mergaitės ir keturi berniukai“, – M. Bogner sakė per spaudos konferenciją Kijeve, skelbdama misijos ataskaitą laikotarpiu nuo vasario 16-osios iki liepos 31 dienos.

Pasak jos, nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios bendras žuvusių civilių gyventojų skaičius siekia 3 367, daugiau nei 7 000 žmonių patyrė traumų ir sužalojimų.

„Pripažįstame, kad ugnies nutraukimo palaikymui skirtas papildomų priemonių paketas, galiojantis nuo liepos 27 dienos, pagerino civilių  gyventojų padėtį [Kijevo] nekontroliuojamose ir kontroliuojamose šalies teritorijose. Nuo rugpjūčio 1 dienos mes neregistravome nė vienos civilių gyventojų žūties, dėl karo veiksmų nebuvo sugriautas nė vienas civilinis objektas. Tai rodo galimybę visiškai išvengti civilių žūties“, – pabrėžė M. Bogner.

Ji paragino konflikto šalis toliau laikytis ugnies nutraukimo susitarimo ir tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų.

„Konfliktas ir COVID-19 labai apsunkino padėtį tų, kam tenka kirsti kontaktinę liniją. Tai dar skaudžiau kirto asmenims, kurie kirsdami kontaktinę liniją susiduria su suvaržymais. Sergantiems žmonėms taip pat sunku gauti prieigą prie būtiniausių medicininių paslaugų, šeimos išskirtos, senyvo amžiaus žmonėms ir iki pandemijos nebuvo lengva kirsti kontaktinę liniją, o dabar jie visiškai negali gauti pensijų. Jauni žmonės susiduria su sunkumais pateikdami dokumentus aukštosioms mokykloms“, – kalbėjo JT misijos vadovė.

M. Bogner paragino konflikto šalis sugrąžinti galimybę kirsti kontaktinę liniją, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas ir žmonės galėtų gauti prieigą prie būtiniausių paslaugų, turėtų lygias teises ir nebūtų diskriminuojami.

„Mūsų susirūpinimą kelia Ombudsmeno biuro pateikta informacija, kad sulaikymo įstaigose nesilaikoma COVID-19 prevencijos priemonių. Kalėjimuose patvirtinta 120 COVID-19 atvejų, vienas žmogus jau mirė. Tačiau testavimas yra labai ribotas, gali būti ir daugiau [užsikrėtimo] atvejų. Reaguodami mes raginame imtis priemonių, kad būtų sumažintas kalinių skaičius kalėjimuose, priėmus amnestijos įstatymą. Taip pat reikėtų dažniau skirti laisvės atėmimo nenumatančias bausmes“, – pridūrė ji.

Pasak M. Bogner, labai svarbu, kad tarptautinės organizacijos kuo greičiau gautų prieigą prie įkalinimo vietų separatistinėse teritorijose Rytų Ukrainoje ir ten laikomų kalinių.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

Pokalbyje taip pat aptarta rugsėjo 24–25 dienomis vyksiančios Europos Vadovų Tarybos sesijos darbotvarkė, pranešė prezidento komunikacijos grupė.

G. Nausėda priminė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau yra įvedusios regionines sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Nyderlandų premjerui taip pat pristatytas Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos inicijuoto ekonominės pagalbos paketo demokratiškai Baltarusijai turinys. Lietuvos vadovas ketina kalbėti apie pagalbą demokratiškai Baltarusijai būsimos Europos Vadovų Tarybos sesijos metu.

Prezidentas su M. Rutte aptarė trečiųjų šalių primetamą įtaką Baltarusijos valdžios institucijoms bei pakvietė aktyviai įsitraukti į pilietinės visuomenės palaikymą, šiai siekiant demokratinių permainų ir laisvų rinkimų.

Apsikeista nuomonėmis apie kitas svarbiausias būsimos Europos Vadovų Tarybos sesijos temas, tarp kurių – ES santykiai su Kinija ir situacija Viduržemio jūroje.

Susitikimą kur kas geriau pradėjo šeimininkai, kurie įpusėjus pirmajam kėliniui buvo priekyje – 10:5. Danų klubo persvara buvo šoktelėjusi ir iki 6 (12:6), tačiau prancūzai iki kėlinio pabaigos priartėjo – 11:14.

Antroje susitikimo pusėje „Montpellier“ startavo galingai ir laimėję atkarpą 4:0 pirmą kartą susitikime išsiveržė į priekį – 15:14. Vis dėlto už šios sėkmingos atkarpos užsikabinti nepavyko ir įpusėjus kėliniui Skjerno rankininkai vėl solidžiai buvo priekyje – 21:17.

Likus žaisti 7 minutes danų klubas vis dar turėjo 3 įvarčių pranašumą (27:24), tačiau tuomet Monpeljė rankininkai vėl sugebėjo priartėti maksimaliai – 29:30. Per paskutinę susitikimo minutę komandos apsikeitė sėkmingomis atakomis ir „Handbold“ šventė minimalią pergalę – 31:30.

Šiame kvalifikacijos etape komandos tarpusavyje žaidžia dvejas rungtynes ir tuomet skaičiuojamas bendras jų rezultatas. Tai reiškia, kad lygiai už savaitės jau Prancūzijoje vyksiančiose rungtynėse „Montpellier“ turės panaikinti vieno įvarčio deficitą.

Įveikus šį kvalifikacijos etapą, J.Truchanovičiaus ir jo klubo jau lauktų grupių varžybos, kur 24 komandos bus suskirstytos į 4 grupes po 6 ekipas.

„Montpellier“ savo pasirodymą pirmenybėse pradeda būtent nuo antrojo atrankos etapo, o Skjerno klubas pirmajame etape 27:26 ir 26:25 palaužė Malmės HK komandą.

J.Truchanovičius šiame mače vyriausiojo komandos trenerio Patrice’o Canayero buvo daugiau naudojamas gynyboje, tad į varžovų vartus atakavo tik kartą ir to metimo realizuoti jam nepavyko. Lietuvis kartą buvo šalinamas iš aikštės 2 minutėms.

Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidė 6 įvarčius surinkęs Jesperas Konradssonas, po 5 pridėjo Eindas Tangenas ir Jonas Tidemandas, 4 – Johanas Stenbackenas.

Prancūzų klubui 6 įvarčius pelnė Melvynas Richardsonas, po 4 surinko Alexis Hernandezas, Diego Simonet ir Valentinas Porte.

ES yra sudariusi sąrašą, į kurį įtraukta apie 40 asmenų, kuriems ketinama pritaikyti sankcijų dėl jų vaidmens klastojant rugpjūčio 9 dieną vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus ir susidorojimą su protestais, nukreiptais prieš ilgametį šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką.

Tam, kad ES sankcijos įsigaliotų, reikia visų 27 šalių narių pritarimo, tačiau Nikosija atsisako joms tarti „taip“, argumentuodama, kad ES pirmiausia turėtų įvesti sankcijų Turkijai dėl gamtinių dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Tokia Kipro pozicija sulaukė kai kurių ES valstybių kritikos. Šalių teigimu, atsisakymas pritarti sankcijoms prilygsta A. Lukašenkos gynimui, o delsimas įvesti sankcijas sujaukia koordinuotus Vakarų veiksmų planus.

JAV valstybės sekretoriaus Europos reikalams padėjėjo pavaduotojas George'as Kentas sakė, kad Vašingtonas susisiekė su Kipru, siekdamas paraginti valstybę pakeisti savo nuomonę.

„Paraginome juos prisijungti prie bendro sutarimo ir leisti ES judėti toliau, kad tarp bendraminčių valstybių būtų pasiektas bendras požiūris“, – sakė Briuselyje besilankantis G. Kentas.

Pirmadienį vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo metu nepavykus pralaužti ledų, sankcijų klausimas buvo perduotas šalių vadovams – jis bus sprendžiamas viršūnių susitikime Briuselyje.

Vašingtonas yra parengęs savų sankcijų, tačiau veiksmus norėtų koordinuoti su ES.

„Pradinis planas buvo mėginti šią savaitę paskelbti ką nors panašaus. Laukiame aiškumo iš Europos lyderių, ar jie gebės priimti sprendimą“, – teigė G. Kentas.

G. Kentas į Briuselį atvyko susitikti su ES pareigūnais ir diplomatais ir aptarti Baltarusijos krizę. Šalyje jau daugiau nei mėnesį rengiami masiniai gatvių protestai, kuriuose reikalaujama paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo A. Lukašenkos atsistatydinimo.

Skirtingai nei ES, kuri 2016 metais atšaukė daugumą sankcijų Baltarusijai, įskaitant sankcijas A. Lukašenkai, atkreipus dėmesį į pažangą žmogaus teisių srityje, JAV kai kurias priemones taiko ir toliau.

Įprastomis sąlygomis laureatai yra pakviečiami į gruodžio mėnesį Stokholme rengiamą iškilmingą ceremoniją, kurios metu jie atsiima medalius ir diplomus iš Švedijos karaliaus rankų.

„Dabartinės aplinkybės ir tebesitęsianti koronaviruso pandemija reiškia, kad šie metai Nobelio premijų istorijoje yra unikalūs. Turime idėją medalius ir diplomus laureatams įteikti saugiai jų gimtosiose šalyse“, – teigiama Nobelio fondo pranešime.

Fondas taip pat sakė, kad tai greičiausiai bus įvykdyta „su ambasadų ar laureatų universitetų pagalba“.

Liepą fondas paskelbė, kad po ceremonijos įprastai rengiamas banketas šiemet atšaukiamas, o visą savaitę iki ceremonijos vykstantys renginiai bus surengti „naujomis formomis“.

Premijų teikimo ceremonija, paskutinį kartą atšaukta tik 1944 metais dėl Antrojo pasaulinio karo, bus pakeista televiziniu renginiu, „kuriame šių metų premijų įteikimas bus supintas su medžiaga iš įvairių pasaulio dalių“.

Antrojo pasaulinio karo metu kai kurios premijos buvo neįteiktos, o kai kurių įteikimas buvo atidėtas, nors Švedija kare nedalyvavo. 1944 metų premijos buvo įteiktos 1945-aisiais, sakė Nobelio muziejaus istorikas Gustavas Kallstrandas.

„Paskutinis kartas, kai Stokholme nebuvo rengiama ceremonija, buvo 1944-ieji, tačiau šiais metais ceremonija vyks, tik ji bus skaitmeninė“, – naujienų agentūrai AFP sakė G. Kallstrandas.

Šių metų medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos ir ekonomikos sričių laureatai bus paskelbti spalio 5-12 dienomis.

Anksčiau antradienį Norvegijos Nobelio instituto vadovas Olavas Njolstadas sakė, kad taikos premijos įteikimo ceremonija, įprastai gruodį rengiama Osle, šiemet bus mažesnio masto. Ji dėl pandemijos buvo perkelta iš Oslo rotušės pagrindinės salės į mažesnę Oslo universiteto auditoriją.

„IS nuo pirmadienio surengė kelias atakas prieš Sirijos kariuomenę ir jos sąjungininkų pozicijas ir patikros punktus Badijos (dykumoje) Rakoje; žuvo 13 režimo pajėgų narių“, – nurodė organizacija.

Britanijoje įsikūrusios SOHR direktorius Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad režimo pajėgos atsakė oro smūgiais, o per juos ir per kovas ant žemės gyvybės neteko 15 džihadistų.

Nuo savo sutriuškinimo Sirijoje 2019 metų kovą IS reguliariai rengia kruvinų atakų prieš sirų kariuomenę ir kurdų pajėgas.

Rugpjūtį vienas Damasko sąjungininkės Rusijos generolas majoras ir dar vienas karys žuvo detonavus sprogstamajam įtaisui prie rusų pajėgų automobilių kolonos rytų Sirijoje prie Deir ez Zoro miesto. Atsakomybę už šią ataką prisiėmė džihadistai.

Pranešama, kad Nacionalinės nelaimių valdymo tarnybos (NDRF) skubios pagalbos gelbėtojai su dresuotų šunų pagalba tebeieško po plytų ir betono sluoksniu įkalintų išgyvenusiųjų.

Naujienų agentūrai AFP tarnybos viršininkas Ithape Panditas sakė, kad iš viso buvo išgelbėti 25 žmonės, o nelaimės aukų skaičius siekia 20.

Jis taip pat nurodė, kad paskutiniai iš pastato griuvėsių išgelbėti penki išgyvenusieji buvo „smarkiai sužeisti“, jie dėl patirtų sužalojimų buvo išgabenti į artimiausias ligonines.

NDRF generalinis direktorius Satiya Narayanas Pradhanas savo tviterio paskyroje paskelbė, kad aukų skaičius dar gali augti, kadangi po griuvėsiais kūnų gali būti dar daugiau.

Incidento priežastis iš karto nebuvo aiški, tačiau Indijoje per liūčių sezoną, trunkantį nuo birželio iki rugsėjo, seni ir nepatvarūs namai griūva dažnai.

Avarija įvyko Vilijampolėje, K. Griniaus gatvėje.

"Pranešimą apie eismo įvykį K.Griniaus gatvėje gavome 18.36 val. Susidūrė du lengvieji automobiliai.

Medikų pagalbos niekam neprireikė, žmonės nesusižalojo. Aiškinamasi, kas kaltas dėl avarijos", – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno apskrities policijos budėtojas.

Nors žmonės nesusižalojo, tačiau automobiliai gerokai apdaužyti.

„Turi būti vengiama bet kokių mėginimų politizuoti ar stigmatizuoti pandemiją“, - pareiškė jis antradienį JT Generalinės Asamblėjos visuotiniuose debatuose, kuriuose dalyvavo vaizdo ryšiu.

Priešingai, pasaulis turi eiti išvien kovoje su pandemija. „Covid-19 primena mums, jog esame susiję ir turime bendrų interesų“, - kalbėjo Xi Jinpingas. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad pandemiją pavyks įveikti. „Mes laimėsime mūšį“, - pabrėžė Kinijos vadovas. Jis tikino, jog Kinija „ėmėsi plačių pastangų, kad sustabdytų viruso plitimą“.

Xi Jinpingas pasisakė ir už daugiašalę prekybos sistemą. Anot jo, visi turi bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta sklandi globalių tiekimo grandinių funkcija. „Mes turime pasisakyti prieš unilateralizmą ir protekcionizmą“, - kalbėjo Xi Jinpingas, tiesiogiai neįvardydamas JAV ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinijos tikslai yra taikūs ir kad ji niekad nesieks dominavimo. „Mes neketiname kovoti Šaltojo karo ar tikro karo“, - sakė jis.

Amerikietis trenerio karjerą pradėjo dar 1986 metais ir per visą šį laiką dirbo ne viename puikiai žinomame JAV universitete. Paskutine jo stotele studentų krepšinyje tapo Seton Holo universitetas, kurio krepšinio komandos vyriausiuoju treneriu R.P.Gonzalezas buvo ketverius metus (2006-2010).

Po karjeros etapo treniruojant „Seton Hall Pirates“ krepšinio komandą specialistas dirbo skautu skirtingose NBA organizacijose, taip pat kurį laiką užėmė krepšinio analitiko poziciją radijo bei televizijos laidose.

Paskutinius dvejus metus amerikietis praleido Kinijoje, kur dirbo su tos šalies jaunimo rinktinėmis bei užėmė trenerio asistento pareigas Kinijos krepšinio lygos (CBA) Džilino „Northeast Tigers“ komandoje. Jis taip pat buvo pagrindinis treneris buvusios Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždės Stephono Marbury organizuojamoje krepšinio stovykloje Kinijoje.

„Gonzalezas yra puikiai Amerikoje žinomas krepšinio specialistas. Džiaugiamės, jog jis sutiko prisijungti prie mūsų ir net neabejojam, kad savo patirtimi jis įneš daug teigiamų dalykų tiek treniruotėse, tiek rungtynėse“, – sakė „Nevėžio“ sporto direktorius Virginijus Bulotas.

Naujasis Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ komandos asistentas bus atsakingas už individualių komandos krepšininkų įgūdžių tobulinimą bei varžovų žaidimo analizę. Specialistas jau atvyko į Lietuvą ir yra prisijungęs prie komandos.