G. NAUSĖDA BEDĖ Į PIKTŽAIZDĘ: AR ŽMOGUI ATSIGULUS ANT TRAUKINIO BĖGIŲ, MES IRGI JĮ FILMUOSIME?

Savo tarpininkavimą susipykusioms Ukrainai ir Lenkijai pasiūlęs Gitanas Nausėda sako, kad trise su Volodymyru Zelenskiu ir Andžejumi Duda bus galima susitikti po rinkimų Lenkijoje.

Plačiau LNK reportaže papasakojo prezidentas G. Nausėda.

– Ką tik grįžote iš Niujorko, Jungtinių Tautų asamblėjos, kur susipyko Ukraina ir Lenkija. Jūs pasisiūlėte imtis tarpininko vaidmens. Ar V. Zelenskis ir A. Duda priėmė šį jūsų siūlymą?

– Manau, kad konflikto priežastis gimė kiek anksčiau nei asamblėjos metu. Pastaruoju metu matome aiškiai, kad tie pasisakymai vis labiau aštrėja. Jie tampa abipusiai. Aš tiesiog paprašiau kolegų nebeeskaluoti situacijos ir pasistengti ją stabilizuoti, grįžti prie normalaus dialogo. Manau, kad pastarieji pasisakymai leidžia manyti, kad mes judame ta kryptimi. Niujorke mes neturėjome trišalio susitikimo, tačiau turėjau galimybę pabendrauti su abiem prezidentais. Prezidentas A. Duda pažadėjo, kad mes būsime pajėgūs grįžti ir prie Liublino trikampio formato, kai rinkimai Lenkijoje pasibaigs. Rinkimai pasibaigs už trijų savaičių. Tikiu, kad pačioje artimiausioje ateityje gebėsime išspręsti šį klausimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar priežastis yra tai, kad Mateušui Maroveckiui rinkimai jau ant nosies, o gal V. Zelenskis paėmė per aukštą natą? Kas kaltininkas?

– Nemanau, kad tai svarbiausias klausimas. Koks skirtumas, kas pirmas pradėjo. Taip aiškinasi vaikai. O mes kalbame apie valstybes, jų vadovus. Visiškai nesvarbu, kas pirmas pasakė, svarbu, kad mes nesuteiktume pagrindo Rusijai džiūgauti, trinti rankomis. Dabar būtent taip ir vyksta. Ar kas nors Vakaruose yra suinteresuotas, kad šis konfliktas gilėtų? Niekas nėra suinteresuotas, įskaitant ir Lenkiją bei Ukrainą. Visi norime to paties – Ukrainos pergalės kare prieš Rusiją. Vienintelė Rusija, gal ir Baltarusija yra suinteresuotos šiuo konfliktu. Tikrai padarysime viską, kad konfliktas būtų sureguliuotas. To turi norėti ir Ukraina bei Lenkija.

– O dabar Lietuvos aktualijos – mokytojų profsąjungos sako, kad pasiūlymai jų netenkina ir streikas vyks. Anksčiau sakėte, kad jei susitarti nepavyks, jūs taip pat galėtumėte patarpininkauti.

– Pirmiausia turėtų būti sutarta dėl kelių esminių dalykų. Profsąjungos norėtų išgirsti iš Vyriausybės, ar yra ketinama įgyvendinti švietimo sutartyje numatytus tikslus. Jei atsakymas bus teigiamas, tada reikėtų susitarti dėl to, ką mes skaičiuojame ir koks šiuo metu yra tas mokytojo vidutinis atlyginimas. Nevienodai traktuojamas apskaičiavimo objektas. Vieni sako, kad dar nesudaro vidutinio darbo užmokesčio, kiti sako, kad tai jau 110 proc. Kitas klausimas būtų, kaip išdėstysime šiuos sprendimus laike. Vyriausybė turbūt mažiau norėtų kelti darbo užmokestį nuo sausio 1 d. Ji labiau norėtų pakelti nuo rugsėjo 1 d., nes bus likę tik keturi mėnesiai iki metų pabaigos. Tačiau pakėlus rugsėjį, tas didesnis atlyginimas galios į ateitį neribotą laiką. Natūralu, kad šiai Vyriausybei norėtųsi perkelti didesnę įsipareigojimų naštą jau kitai Vyriausybei. Manau, kad mokytojų reikalavimai yra tikrai svarūs, juos reikia įvertinti per biudžeto galimybių prizmę. Kol abi pusės mato galimybę susitarti, nereikia įsikišimo.

– Esame užsibrėžę, kad mokytojas taps prestižine profesija. Turėjome neseniai atvejį Šiauliuose, kai mokytojas buvo sumuštas, kai paprašė padėti telefoną. Švietimo ministras teigia, kad tai parodo, jog mokiniams reikalinga pagalba. Kas Lietuvoje stovi už mokytojo prestižinės profesijos atstovo?

– Jei ministras teigia, kad jam svarbu mokinio saugumas, norisi paklausti, ar jam svarbu mokytojo saugumas? Šiuo atveju niekas nekelia klausimo dėl vaikų saugumo mokykloje. Tačiau jie jau ateina nesaugūs į mokyklą. Juk normalus žmogus dėl pastabos turbūt nepuola mušti kito žmogaus. Reiškia, mes gyvename visuomenėje, kur mokiniai ateina į mokyklą su tam tikra agresijos išraiška. Kiti mokiniai filmuoja, daro nuotraukas vietoje to, kad imtų malšinti konfliktą, kad sudrausmintų savo bendraklasį.

– Šiuo atveju vienas moksleivis bandė padėti mokytojui.

– Visi mokiniai filmavo, o tik vienas moksleivis bandė padėti. Galbūt kelkime ir mokytojų saugumo klausimą? Metų metus plepame apie mokytojo prestižą, tačiau mokytojas nesijaučia saugus. Jis gali būti užpultas. Žinoma, jis saugos mokinio sveikatą ir turbūt krikščioniškai turės atsukti antrąjį skruostą. Kreipiuosi į visuomenę, į mokinius, kad nebūtų abejingi. Mes kasdien matome tokių abejingumo apraiškų gatvėse. Ar žmogui atsigulus ant traukinio bėgių, mes irgi jį filmuosime? O gal stengsimės jį išgelbėti? Juk tai apie mus, apie mūsų visuomenę.

– Praeitą savaitę Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas. Augintojai prašo jūsų veto. Ką darysite?

– Pasirašysiu įstatymą, nes jis atitinka mano principus.

– Ar esate dovanojęs savo žmonai kailinių?

– Nepamenu. Galbūt kažkada praeityje buvo tokių nuodėmių. Tačiau per tą laiką labai daug ką permąsčiau savo gyvenime. Esu kategoriškas šiuo klausimu.

– Seimas pradeda apkaltos procesą dėl Remigijaus Žemaitaičio. Kaip vertinate antisemitizmą Seime?

– Lankiausi žydų muziejuje Niujorke ir atidengiau atminties lentelę mūsų garsiam bibliografui, mūsų piliečiui iš didžiosios raidės – Antanui Ulpiui. Šis žmogus saugojo žydų knygas ne tik nuo nacių, bet ir nuo sovietų rankų. Jis išgelbėjo neįkainojamus žydų kultūros turtus. Tuo pačiu metu turime daugybę kitų, gražių pavyzdžių. Tuoj teiksiu apdovanojimus 40 žmonių už žydų gelbėjimą, tiesa, daugeliui jau po mirties. Kodėl šitie dalykai nepakankamai matomi? R. Žemaitaičio nusišnekėjimas matomas, tačiau kiti gražūs darbai, kurie rodo mūsų tikrąjį požiūrį į žydų tautą, yra matomi gerokai mažiau. Antisemitizmui neturi būti vietos mūsų visuomenėje.

– Gero politiko kalba turi būti vaizdinga. Jūsų paskutinėje metaforoje, kad Konstitucija neturi būti išplaunama per užpakalines duris, yra įžvelgiama, kad jūs galbūt kalbate apie homoseksualų lytinius santykius. Kaip vertinate savo metaforas? Būna, kad po to gailitės?

– Paprastai nesigailiu. Ir šiuo atveju nematau, kodėl turėčiau gailėtis. Aš neturėjau jokių, kitokių minčių nei tai, kad bandoma išplauti Konstitucijos 38 straipsnio sampratą. Esu naudojęs šią metaforą ir anksčiau. Dėl to, kad kažkieno fantazija šiuo klausimu yra vaizdingesnė, neketinu atsisakyti savo metaforų.