G. Nausėda: Sausio 13-oji atvėrė galimybes ir daryti gerus darbus, ir kartais klysti | kl.lt

G. NAUSĖDA: SAUSIO 13-OJI ATVĖRĖ GALIMYBES IR DARYTI GERUS DARBUS, IR KARTAIS KLYSTI

  • 6

Šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš 33 metus apginta laisvė atvėrė galimybes daryti ir prasmingus darbus, ir kartais klysti.

„(...) labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes tiek daryti gerus, prasmingus darbus, tiek kartais ir klysti“, – Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.

„Svarbiausia, kad nepamestume kompaso vardan, ko buvo šita auka, vardan ko žmonės paaukojo brangiausia, ką turi, ir tvirtai eitume į priekį“, – teigė jis.

Paklaustas apie kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką dėl valdžios elito pasistumdymų „smėlio dėžėje, G. Nausėda sakė, kad Sausio 13-ąją ne laikas kalbėti apie tai.

Svarbiausia, kad nepamestume kompaso vardan, ko buvo šita auka.

„O demokratija yra tokia, kuomet yra ir skirtingos nuomonės, yra ir konkurencijos elementai, bet strateginiai Lietuvos tikslai visada liks tie patys – privalome stiprinti, gražinti savo valstybę ir palikti ją labai šauniai jaunajai kartai“, – tvirtino prezidentas.

D. Grybauskaitė šeštadienį Seime žurnalistams sakė, kad pastaruoju metu ypač išryškėję nesutarimai valdžioje atrodo juokingai ir kenkia šalies reputacija.

„Sausio 13-oji darosi vis labiau svarbi kiekvienais metais vien todėl, kad tai suteikia pasitikėjimo savo šalimi ir savo žmonėmis, kad jeigu bus bėda vėl, kad mūsų žmonės išeis į gatves vėl ir apgins valstybę. Ir apgins ją bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – teigė buvusi šalies vadovė.

„Matome melodramas, kurios atrodo tikrai nebrandžiai ir juokingai, net kenksmingai reputacinės žalos prasme ir ypač dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje“, – sakė ji.

Ji nesileido į detalesnius komentarus, ką turi galvoje.

Pastaruoju metu itin išryškėjo nesutarimai tarp prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiosios partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio.

Ministro ir prezidento pozicijos ypač išsiskyrė vertinant ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno veiksmus, taip pat – dėl naujų ambasadorių skyrimo. Šią savaitę Prezidentūra nepakvietė G. Landsbergio į susitikimą su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Rašyti komentarą
Komentarai (6)

Runkeliams

Žmonės guldė galvas o bankomatas dulkes šluostė nuo savo partinio bilieto,laukdamas ruso

elena

teisingai pasakyta daryti gerus darbus uztai pas mus juos ir daro kad zmones bega is savo valstybes

Kaip gražu.Žmonės žuvo.Prezidentas tuo laiku stojo į Komunistų partiją.Tiesiog puiku.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS