Europos Sąjungos (ES) lyderiams nesutarus dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas turėtų būti pasiektas kitą mėnesį, Bendrijos šalių vadovams susirinkus į neeilinį posėdį.

„Sprendimas dar turi šiek tiek pasifermentuoti tam, kad tą patį sausio mėnesį, visiškai netrukus, neeiliniame susitikime mes priimtume tą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje penktadienį ryte sakė prezidentas.

Iki išnaktų posėdžiavusiems Bendrijos lyderiams ketvirtadienį pavyko nulaužti Vengrijos veto dėl Ukrainos narystės derybų pradžios, tačiau sutarimas dėl keturių metų paramos Kyjivui nepasiektas.

Komentuodamas Briuselyje vykusias derybas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino ES atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.

Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Kritikai sako, kad taip bandyta nupirkti Budapešto palankumą.

Komisija, G. Nausėda ir kitų šalių lyderiai neigė tokius vertinimus.

Tačiau maždaug 21 mlrd. eurų, numatytų Vengrijai, vis dar nepasiekiami, kol šalis įvykdys tam tikras reformas.

„Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė. Ne pusę, paskui ketvirtadalį, bet ji turi gauti viską“, – penktadienio rytą V. Orbanas sakė interviu Vengrijos visuomeniniam radijui.

Paklaustas, ar tokius teiginius galima vadinti šantažu, Lietuvos prezidentas teigė, kad ir „kokį žodį beparinktume, tikrai Vengrija priešpastato save Bendrijai“.

„Aš mėgstu aiškias taisykles. Pinigai tiek Lietuvoje, tiek Vengrijoje, tiek Belgijoje turi būti naudojami pagal paskirtį, kitaip tariant, šalis turi įvykdyti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų pinigus panaudoti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Mes juk irgi turime problemų su dalimi pinigų, nes neįgyvendiname mokesčių reformos. Bet tai turi būti susieta ne su Ukrainos, ne su Artimųjų Rytų, ar dar kokiomis problemomis“, – pridūrė jis.

Parama Ukrainai ateinantiems ketveriems turėtų susidėti iš 17 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų paskolų. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką.

Diplomatinių šaltinių teigimu, susitikime svarstyta pasidalinti Vengrijai tenkančią dotacijų dalį, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) teigė, kad tai gali pasiųsti neigiamą žinutę dėl Bendrijos vienybės.

Alternatyviai taip pat buvo svarstyta paramą Ukrainai kol kas numatyti tik 2024 metams, ją skiriant ne iš bendro biudžeto, o surenkant iš 26 tam pritariančių ES šalių. Vis tik galiausiai nutarta derybas pratęsti sausį.

„Tai, ką mes galėjome padaryti, kaip sakant, ištirti dirvą, kiek turime sutarimo, mes tą padarėme vakar, konstatavome, kad pozicija yra tokia, kokia yra. Per tą laiką mes dar rasime galimybių paieškoti kitų sprendimų ir turėti variantus A, B, C“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad per artimiausias savaites „gali įvyktų dalykų, kurie galbūt pakeis ir Vengrijos nuomonę“.

„Todėl nereikia laužti per jėgą. Manau, kad svarbiausia, kad Ukraina gautų pinigus laiku, todėl niekas neketina laukti iki kovo ar balandžio“, – kalbėjo prezidentas.