PREZIDENTŪRA: SPORTO ĮSTATYMO PAKEITIMAI NEATSAKO Į VISUS KLAUSIMUS, REIKIA STRATEGIJOS

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti Sporto įstatymo pakeitimai, kuriuos rudenį tikimasi priimti Seime, neatsako į visus klausimus, reikia sporto strategijos, teigia prezidento patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas.

„Sporto įstatymo pakeitimai, visų pirma, buvo reikalingi tam, kad jie atlieptų Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Sporto rėmimo fondo ir tą būtina sutvarkyti, jeigu norime neprarasti dalies sporto finansavimo“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.

„Įstatymo pakeitimai tikrai neatsako į visus klausimus. (...) turbūt svarbiausias momentas ir šios diskusijos esmė – kad turi atsirasti sporto strategija, plėtros programa, kuri atsakytų ir nuramintų sporto bendruomenę, visuomenininkus, kurie užsiima sporto populiarinimu dėl kol kas įstatymo redakcijoje neatsakytų klausimų“, – pridūrė patarėjas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį kartu su sporto federacijų vadovais, olimpiečiais, švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene aptarė sporto problematikos klausimus.

„Įstatymas jau pateiktas Seimui ir atidaryti tokie straipsniai, kokie atidaryti. Kadangi tikrai ne į visus klausimus dar atsakyta, ir šiandien susitikimo metu kalbėta, kad nacionalinė pažangos, plėtros programa sportui galėtų padėti į tuos klausimus atsakyti ir jie galėtų būti išspręsti vėliau, išsprendus dabar degančią problemą – Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Sporto rėmimo fondo“, – kalbėjo P. Baltokas.

J. Šiugždinienė teigė, kad aukšto meistriškumo sporto strategija netrukus bus pradėta rengti specialiai suburtoje darbo grupėje, o sportininkų rengimo sistema bus peržiūrėta iki kitų metų.

„Šiuo metu taip pat yra formuojama darbo grupė, kuri turėtų parengti aukšto meistriškumo sporto strategiją ar plėtros stiprinimo planą, ir aš tikiu, kad iki Naujųjų metų mes turėsime peržiūrėtą sportininkų rengimo modelį“, – žurnalistams teigė ministrė.

„Labai svarbu, kad kalbėtume ne tik apie etapą, kai sportininkai ruošiasi Olimpinėms žaidynėms ar kitoms svarbioms tarptautinėms varžyboms, bet ir apie tą etapą, kai vaikas ateina į darželį, mokyklą – kaip jį sudominti sportu, kaip užtikrinti, kad jis aktyviai dalyvautų sportinėse veiklose, juo yra rūpinamasi ir tai daroma ne formaliai, kaip šiandieną dažnai pasitaiko“, – pridūrė ji.

J. Šiugždinienė taip pat sakė, kad šiems pasiūlymams pritarė tiek prezidentas, tiek sporto federacijos.

Konstitucinis Teismas pernai rudenį antikonstitucinėmis pripažino Sporto įstatymo nuostatas, kurios Sporto rėmimo fondui iš anksto numatė fiksuoto dydžio finansavimą, įtvirtinant jo konkretų lėšų dydį kaip tam tikrą procentinę dalį nuo akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir loterijų ir azartinių lošimų mokesčio dalies.

Sporto įstatymo pakeitimais, kurie pavasarį Seime priimti nebuvo, suplanuotos ir kitos permainos – numatoma nuo 7 iki 14 mln. didinti finansavimą aukšto meistriškumo sportui, taip pat suplanuotos didesnės valstybės stipendijos sportininkams, išplečiant gaunančiųjų ratą.

Pavasarį Seime atmestas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame planuotos permainos, susijusios su aukšto meistriškumo sportininkais.

Šalyje šiuo metu kalbama apie sporto finansavimo, sportininkų rengimo sistemos pasikeitimus.

Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.