„Tiesiog yra nemažai susirūpinimo, kuris pasiekia ir paskutiniu metu. Ir užduodami klausimai, kas vyksta. Dažniausiai formuluojamas klausimas yra toks – ar Lietuva artėja prie Vengrijos ir Slovakijos?“ – LRT radijui kalbėjo buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Reikia atsakyti, kad tam tikros tendencijos egzistuoja, bet mes dar nesame ten“, – pažymėjo jis.

G. Landsbergio vertinimu, galima matyti požymių, jog Lietuvoje demokratiniams procesams yra kilę tam tikrų iššūkių. Tačiau, jo teigimu, kol kas pilietinė visuomenė šiuos pokyčius geba pristabdyti.

„Ką matome Lietuvoje – aišku, pasikvietimas partijos, kuri yra nusiteikusi prieš vieną Lietuvoje gyvenančią bendruomenę, iškraipo istorinius faktus, kalbu būtent apie pono Žemaitaičio partiją ir antisemitizmą – jau yra tam tikro demokratinės erdvės traukimosi simbolis. Tačiau pergalė arba bent jau tarpinė pergalė, kurią pasiekė kultūros bendruomenė, susitelkusi ir priversdama Vyriausybę ir prezidentą šiek tiek atsitraukti, sumažinti paramą kandidatui, rodo, kad vis dėlto nėra sustabarėję tie procesai, dar kažkiek tai yra įsiklausoma į visuomenės balsą“, – dėstė jis, referuodamas į kultūros bendruomenę, protestuojančią dėl „Nemuno aušrai“ perduotos Kultūros ministerijos.

„Matosi, kad visuomenė yra jautri, nėra pasidavusi. Protestai ir nepasitenkinimas, kaip ir dėl gynybos ministro kandidatūros (...) – visuomenė yra gyva tąja prasme ir rodo tą pasipriešinimą. Klausimas dabar – kaip tai toliau rutuliosis? Politinės jėgos nebūtinai turi įsiklausyti, rinkimai dar negreitai“, – tęsė buvęs ministras.

Todėl, tęsė iš aktyvios politikos pasitraukęs G. Landsbergis, svarbu atidžiai stebėti, ar aktyvi ir nuomonę reiškianti visuomenės dalis nebus spaudžiama.

„Tokie procesai irgi yra galimi. Visuomenei reikia būti akylai“, – įspėjo jis.

„Valstybės valdymo aparatas vėl padarytas įdarbinimo birža“

LRT radijui G. Landsbergis teigė matantis socialdemokratų dominuojamoje valdančiojoje daugumoje pasikartojančias daugiau nei dešimtmečio senumo praktikas, kai į politinius postus yra skiriami ne profesionalūs, patirties ir gebėjimų turintys žmonės, bet partijai lojalūs ir ištikimi bendražygiai. Buvusio Seimo nario teigimu, tokia socialdemokratų valdymo tendencija buvo ryški 2012 m.

„Prie socialdemokratų valdžios, kuomet atrodė, kad tai paskutinis kartas, kuomet postai dalinami pagal balus, partijos viceministrus dalijasi pagal partiškumą. Bet panašu, kad tos nuostatos niekur nėra dingusios ir valstybės valdymo aparatas vėl padarytas įdarbinimo birža. Tai apmaudu“, – pridūrė G. Landsbergis.

Apie tai, kad tebesulaukia užsienio partnerių klausimų dėl padėties valdančiojoje koalicijoje bei vienos jų partnerių, Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“, portalui „Lrytas“ kalbėjo ir dabartinis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis neslėpė, kad dėl to jam yra gėda ir jaučiasi lyg turi „rankioti, kas pridaryta ant kilimo“.

Rugpjūčio pabaigoje socialdemokratai pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.