Gitanas Nausėda: turime nepadarytų namų darbų

Šalies vadovo teigimu, dėl galimo pavojaus žmonių gyvybei „oro erdvė yra šventas reikalas“, todėl negalima taikstytis su pažeidimais.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje nukrito keli Rusijos ir Ukrainos dronai.

„Turime silpnų vietų, turime dar nepadarytų namų darbų, kuriuos privalome padaryti kaip galima greičiau, nes paprastai atakuojamos tos vietos, kurios yra silpniausios ir kur galima pasiekti tam tikrų arba strateginių, arba taktinių rezultatų“, – lankydamasis Padvarionių pasienio užkardoje penktadienį žurnalistams tikino šalies vadovas.

„Oro erdvės pažeidimai tiek Baltijos šalyse, tiek Suomijoje, tiek Lenkijoje yra tapę įprastiniu dalyku. Tai nėra gerai. Todėl mes turime lenktyniauti su laiku siekdami kaip galima greičiau sukurti detekcinę sistemą ir tą be jokios abejonės darysime“, – akcentavo jis.

Prezidentas pabrėžė, jog regionui reikalinga integruota oro gynybos sistema. Anot jo, prie reikiamų pajėgumų sukūrimo prisidės ir dronų gynybos iniciatyvą numačiusi ES.

Dar praėjusią naktį Latvijos rytinių pasienio rajonų gyventojams buvo išsiųsti pranešimai dėl galimo oro erdvės pavojaus, tiesa, šalies ginkluotosios pajėgos dronų nefiksavo.

Kiek anksčiau šią savaitę G. Nausėda BNS perduotame komentare griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.

Rusija kaltina Baltijos šalis oro erdvės suteikimu ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.

Šie kaltinimai reiškiami ukrainiečiams išplėtus dronų atakų geografiją gilyn į Rusijos teritoriją.

Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.