„Šiuo metu jau panaudota apie 54 proc., nepanaudota – apie 46 proc. Toks lėšų panaudojimo tempas, vertinant spalio 1 dienos duomenis, laikomas įprastu metų eigoje“, – naujienų portalui nurodė ministerija.

KAM atstovų teigimu, pagrindinė dar nepanaudotų lėšų priežastis – „vykstančios pirkimų procedūros ir infrastruktūros projektų įgyvendinimas“, o istoriškai susiklostė, jog dauguma sutarčių sudaromos lapkritį ir gruodį.

Todėl, pasak jų, galima tikėtis, kad iki metų pabaigos biudžetas bus panaudotas pagal paskirtį.

Šiuo metu jau panaudota apie 54 proc., nepanaudota – apie 46 proc. 

Tarp pagrindinių šių metų projektų – tankų įsigijimas, reaktyvinės salvinės ugnies sistemų HIMARS pirmasis ir antrasis etapai, vidutinio nuotolio oro sistemų NASAMS antrasis ir trečiasis etapai, „Caesar“ haubicų antrasis etapas, mokomieji tankai ir kovinės paramos mašinos, artimojo nuotolio oro gynybos sistemų MSHORAD trečiasis etapas bei amunicijos papildymas, kontrmobilumo priemonės, Vokietijos brigados infrastruktūra Rūdninkuose.

2025-ųjų krašto apsaugos biudžetas sudaro 4,01 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,349 mlrd. eurų.

Kaip „15min“ nurodė ministerija, lėšų panaudojimas 2023 ir 2024 metais siekė 99,5 proc. ir daugiau.

KAM teigimu, nors ir iki metų pabaigos planuojama panaudoti visas lėšas gynybos biudžete, jeigu to padaryti nepavyktų, jos būtų perkeliamos į kitus metus.

Kaip rašė BNS, 2026 metų biudžete Vyriausybė krašto apsaugai numatė skirti 5,38 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų. Tai didžiausias įsipareigojimas gynybai Lietuvos istorijoje.