I. SEGALOVIČIENĖ: ATRODO, VALDANTIEJI MOKYTOJUS PAVERČIA SEIMO RINKIMŲ ĮKAITAIS

Susidaro įspūdis, kad dabar neskiriant mokytojams daugiau lėšų didinti atlyginimus, tyčia norima tai padaryti prieš Seimo rinkimus, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.

Taip ji kalbėjo Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) antradienį prieš kitų metų biudžeto priėmimą Seime atnaujinant mokytojų streiką ir reikalaujant jame numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Vyriausybė planuoja darbo užmokestį kitąmet jiems didinti du kartus po 10 procentų.

I. Segalovičienė teigė, kad pirmadienį Vyriausybė koreguodama biudžetą atsižvelgė tik į valdančiųjų siūlymus ir didesnio mokytojų atlyginimų didinimo nenumatė, nors, pasak jos, jau dabar aišku, kad numatyto kėlimo gali neužtekti norint pasiekti tikslą, kad mokytojų atlyginimai pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Tikrai labai gaila, nes šiandien beveik akivaizdu ir labiausiai tikėtina, kad tas užsibrėžtas rodiklis 130 proc. VDU nebus pasiektas. Gali susidaryti įspūdis, kad šiandien apskritai jau iš ministro ir iš finansų ministrės pasisakymų, kad nėra klausimų, jeigu nepasieksime 130 procentų VDU, o tarsi realybę jau projektuojame, kai nepasieksime 130 procentų VDU“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.

Tikrai labai gaila, nes šiandien beveik akivaizdu ir labiausiai tikėtina, kad tas užsibrėžtas rodiklis 130 proc. VDU nebus pasiektas.

Profsąjunga nurodo, kad su dabar numatytu atlyginimų kėlimu bus tik kompensuota infliacija, o 130 proc. VDU rodiklis nebus pasiektas. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrą kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

I. Segalovičienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog tai vyktų prieš pat spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Kalbama iš esmės apie biudžeto koregavimo galimybę prieš pat rinkimus. Ir, žinoma, šitoje vietoje kyla įvairiausių klausimų. Kas galėtų paneigti, kad neskirdami tam tikro finansavimo galimai valdantieji mokytojus verčia būti tam tikrais Seimo rinkimų įkaitais ir galimai dirbtinai kuriasi galimybę būti geri ir dosnūs prieš rudens rinkimus“, – svarstė ji.

Prezidento patarėjos teigimu, atlyginimų kėlimas nuo sausio kainuotų apie 80 mln. eurų ir būtų „pakeliama suma“ biudžetui. Ji taip pat teigė, kad įvertinus gautas viršplanines lėšas atlyginimus buvo galima kelti jau dabar.

„Galbūt galima buvo pasistengti daryti kažkokius atnaujinimus ir tuos atlyginimus kelti galbūt ir dabar, įsivertinus tam tikrą situaciją. Lygiai ta pati situacija yra su kitų metų biudžetu“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Nacionaliniam švietimo susitarimui įgyvendinti kitų metų biudžete Vyriausybė papildomai ketina skirti daugiau kaip 387 mln. eurų.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

I. Segalovičienė ragina valdančiuosius imtis veiksmų dėl smurto mokytojų darbe

Prezidento patarėja I. Segalovičienė, reaguodama į praėjusią savaitę viešumoje pasirodžiusius tyrimo apie mokytojų patiriamą smurtą rezultatus, teigia, kad švietimo politikos formuotojai turėtų parengti konkretų strategijų ir veiksmų planą, kuris numatytų, kaip mokytojams ir mokyklų bendruomenėms reaguoti susidūrus su smurtu.

Tai ji akcentavo po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) užsakytas tyrimas parodė, jog mokytojai darbe patiria ne tik psichologinį ar fizinį, bet ir seksualinį smurtą.

„Akivaizdu, kad tyrimas rodo, jog diskusijų šiandien jau neužtenka ir reikalingi konkretūs veiksmai ir labai konkretūs darbai. (...) Švietimo politikos lyderiai galėtų inicijuoti veiksmų plano parengimą šitos problemos sprendimui: parengti algoritmus, mokymus, strategijas tiek vadovams, tiek mokytojams, tiek mokyklos bendruomenėms, kaip elgtis prevenciškai (...) ir kaip tinkamai reaguoti į smurtinius atvejus“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji pažymėjo, kad Prezidentūra pasisako už mokyklas be smurto ir patyčių bei skatina švietimo politikos formuotojus imtis atitinkamų veiksmų tokiai aplinkai ugdymo įstaigose formuoti.

„Turime formuoti nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms mokyklose politiką ir užtikrinti, kad ir mokinys, ir mokytojas jaustųsi mokykloje saugus, nebijotų ir turėtų, kur kreiptis pagalbos ir jaustų administracijos palaikymą“, – pažymėjo patarėja.

Toks sistemos vėžys tikrai turi būti operuojamas su visomis šaknimis, nes švietimo kokybę turime matuoti ne tik vaikų pasiekimais, bet ir ta mokytojo profesijos gerove.

„Toks sistemos vėžys tikrai turi būti operuojamas su visomis šaknimis, nes švietimo kokybę turime matuoti ne tik vaikų pasiekimais, bet ir ta mokytojo profesijos gerove“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

LŠMPS užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad iš pedagogų tyčiojasi ne tik mokiniai, bet ir mokyklų administracijos darbuotojai bei kolegos.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Dar apie penktadalis apklaustųjų atsakė, jog yra buvę mokinių tyčia pastumti, kumštelėti arba užkliudyti, keli procentai taip pat nurodė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas.

Daugiau nei 44 proc. mokytojų teigė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, dar trečdalis – jog moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. Daugiau nei ketvirtadalis pripažino, kad moksleiviai griovė mokytojo autoritetą skleisdami apkalbas, o dar penktadalis pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus.

Mokytojai taip pat pripažįsta patiriantys verbalinį smurtą. Per 40 proc. mokytojų nurodė, jog juos mokiniai yra apkeikę, daugiau nei ketvirtadalis teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš jų išvaizdos, panašiai apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo, o penktadalis neslėpė iš mokinių sulaukę ir grasinimų.

Beveik trečdalis pedagogų taip pat yra susidūrę su seksualiniu smurtu – sulaukę nešvankių gestų, žodžių ar veiksmų iš mokinių. Apie penktadalis nurodė sulaukę nešvankių juokelių, dar keli procentai respondentų teigė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes, dalis taip pat patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą.

Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete. Dalis mokytojų taip pat susiduria su jų daiktų gadinimu, pavyzdžiui, asmeninių daiktų paslėpimu, išpurvinimu ar vogimu.

Tyrime dalyvavę pedagogai atskleidė, kad patiria smurtą ir iš mokinių tėvų. Per penktadalį mokytojų teigė buvę apkeikti, panašiai tiek yra sulaukę grasinimų iš mokinių tėvų, kiek daugiau nei dešimtadalis pripažino, jog mokinių tėvai yra tyčiojęsi iš jų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų, yra juos pravardžiavę.