„Kinai iki šiol nenorėjo susitikti, nerodė tokio intereso, nes turbūt nematė tikro Lietuvos intereso atkurti diplomatinius santykius. Dabar kinai regi pokyčius, mato tokį norą, todėl turbūt ir atvyksta. Tai bus lapkričio 11–12 dienomis“, – sakė parlamentaras.
Jo duomenimis, Kinijos diplomatai susitiks su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovais bei Seimo narių grupe „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“.
Delegaciją, be kitų narių, sudarys Kinijos užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas bei Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja, atstovė Lietuvai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius spalį interviu BNS sakė besitikintis iki šių metų pabaigos pasiekti proveržį derybose su Kinija. Siekį atkurti diplomatinį atstovavimą jo Vyriausybė yra įsirašiusi į savo programą.
URM nekomentuoja, Taivanas – užuominomis
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilnius leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio. Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo pernai gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija penktadienį BNS atsisakė atsakyti į klausimus šiomis temomis.
„Dėkojame už Jūsų užklausą. Šiuo metu Užsienio reikalų ministerija neturi jokios naujos informacijos Jums rūpima tema“, – teigiama ministerijos BNS pateiktame atsakyme į tris klausimus apie galimą Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimą, derybas su Taipėjumi dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano ir derybų su Kinija.
Taivano atstovybė Lietuvoje penktadienį feisbuke pareiškė, kad „Taivano bendradarbiavimas su Lietuva grindžiamas abipuse pagarba, bendrais interesais, skaidrumo principais ir partneryste“.
„Gerbiame atviras diskusijas ir nuomonių įvairovę, kurios yra neatsiejamos nuo demokratinės visuomenės. Kartu laikomės nuostatos, kad viešos diskusijos apie Taivano ir Lietuvos santykius turėtų būti grindžiamos patikrintais faktais, o ne nepagrįstomis prielaidomis ar spekuliacijomis“, – rašė atstovybė, nenurodžiusi konteksto šiems teiginiams.
Reikšmingo proveržio – nėra
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos Vyriausybė analizavo, kokią naudą Lietuvai davė gilesni ryšiai su Taivanu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spalį atliktoje apžvalgoje, kurią turi BNS, konstatuojama, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas reikšmingo proveržio Lietuvos prekių eksporte į Taivaną nepadarė.
Palyginti su 2021 metais, pernai eksportas į Taivaną padidėjo nuo 0,08 proc. iki 0,12 proc. viso eksporto, importas atitinkamai sudarė 0,24 proc. ir 0.36 procento.
Importas iš Taivano pernai siekė 155 mln. eurų, eksportas – beveik 30 mln. eurų. Lietuva daugiausia eksportavo optikos prietaisus, mašinų dalis, importavo mašinas, jų dalis, garso ir vaizdo prietaisus.
Apžvalgoje teigiama, kad svarbiausia bendradarbiavimo su Taivanu nauda yra ne prekyba, o technologijų, finansavimo ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektai.
„Jie nėra reikšmingi visos ekonomikos mastu, tačiau koncentruojasi puslaidininkių, lazerių, gynybos ir kitose aukštos pridėtinės vertės srityse“, – rašoma joje.
Analizėje pabrėžiama, kad dėl nesutarimų su Kinija lietuviškos kilmės eksportas į šią šalį smarkiai sumažėjo, o eksporto persiorientavimas į kitas regiono rinkas šio praradimo nekompensavo.
(be temos)