Tai BNS patvirtino I. Ruginienės atstovas Ignas Dobrovolskas.

Minimos dvi kandidatūros paaiškėjo antradienį, į pabaigą einant Konstitucijoje numatytam laikui, kai privalu Seimui pateikti naujosios Vyriausybės programą ir su prezidentu suderintą ministrų kabinetą.

G. Nausėda turi teisę tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę ir antradienį pareiškė taip ir padarysiantis, jeigu į ministrus bus pateikti kandidatai, su kuriais jis nespėjo susitikti ir gauti specialiųjų tarnybų pažymų.

Išskyrus P. Poderskį ir M. Jablonskį, kiti kandidatai į naująją Vyriausybę su šalies vadovu jau susitiko.

BNS rašė, kad naujoji I. Vyriausybė iš naujo skiriama atsistatydinus premjerui Gintautui Paluckui.

Vasarą pasikeitė ir valdančiosios koalicijos sudėtis – dabar ją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

Aptarė paskutines detales

Baigiantis Vyriausybės formavimo terminui, paskirtoji premjerė I. Ruginienė aptarti paskutinių detalių susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Galiu patvirtinti, kad šiandien paskirtoji premjerė Inga Ruginienė ir prezidentas Gitanas Nausėda jau buvo susitikę“, – BNS sakė I. Ruginienės atstovas Ignas Dobrovolskas.

Žygimantas Vaičiūnas sako norintis tęsti ministravimą

Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė norintis tęsti darbą naujojoje Vyriausybėje, bet supranta, kad sprendimai šiuo klausimu yra ne jo.

„Darbus tęsti noriu, programą darbų tikrai turime, ministerija irgi susimobilizavusi tęsti darbus“, – žurnalistams prie Vyriausybės antradienį sakė Ž. Vaičiūnas

Paklaustas, ar dirbs toliau, jis atsakė: „Negaliu pasakyti, nežinau. Ne mano sprendimai.“

BNS rašė, kad naujojoje Vyriausybėje energetikos ministro portfelis atiteko „Nemuno aušrai“, o ši, negalėdama į pareigas deleguoti partinio kandidato, siūlo ministru skirti teisininką M. Jablonskį.

Ž. Vaičiūnas sakė girdėjęs apie jį iš energetikos teisės perspektyvos, tačiau kompetencijos neketinantis komentuoti.

Jis taip pat sakė anksčiau aptaręs galimybes tęsti darbus su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Ministras pabrėžė, kad „aušriečių“ lyderio siūlymas išpirkti privatiems investuotojams priklausančias „Ignitis grupės“ akcijas nebūtų jo prerogatyva, nes šios energetikos milžinės savininko teises įgyvendina Finansų ministerija.

M. Jablonskis: esu pasirengęs prisiimti atsakomybę

Teisininkas M. Jablonskis sako esantis pasirengęs prisiimti atsakomybę darbui naujojoje Vyriausybėje.

„Šiuo metu dirbu man patinkantį darbą, bet, jei valstybė matys, kad galiu būti naudingas – esu pasirengęs prisiimti atsakomybę. (…) Esu baigęs teisės studijas, dėstau Europos Sąjungos energetikos teisę, praktikoje dirbu su rinkų reguliavimu“, – Eltai antradienį teigė M. Jablonskis.

Potencialus kandidatas į ministrus teigia su premjere kalbėjęs antradienį ryte, tačiau tikina gerbiantis procedūras, todėl, jo manymu, sprendimus dėl kandidatūrų turėtų komentuoti pati Vyriausybės vadovė.

„Mano fokusas – kaip geriausiai pritaikyti savo energetikos teisinę patirtį Lietuvos energetikos tikslams“, – nurodė M. Jablonskis.

Pagal naująją koalicijos sutartį teisę deleguoti energetikos ministrą gavo „Nemuno aušra“. Jos lyderis R. Žemaitaitis jau anksčiau sakė, kad kandidatui keliamas lūkestis dėl valstybinės „Ignitis grupės“ akcijų, kurios priklauso privatiems investuotojams, išpirkimo.

Praėjusią savaitę dabar siūlomas kandidatas į ministrus „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo, jog valdančiųjų planai dėl nacionalinio saugumo tikslų ar siekio mažinti elektros kainas vartotojams galėtų sukelti nepasitenkinimą, pavyzdžiui, tarp Jungtinių Valstijų investuotojų, kurie kreiptųsi į teismus.

„Mūsų bendrovių akcijomis prekiaujama ir Niujorko biržoje, ir visai tikėtina, kad („Ignitis grupėje“ – ELTA) yra ir amerikiečių investuotojų. Tai toks amerikiečių investuotojas gali sakyti – žinote, aš nesutinka, kad „Ignitis“ pradeda vykdyti socialinę funkciją, nuleidžia kainas vartotojams ir nebemoka dividendų“, – tinklalaidėje sakė M. Jablonskis.

Tad, jo teigimu, be rimtų apsaugos priemonių Lietuva dėl grupės akcijų delistingavimo gali įsivelti į brangius teisinius ginčus užsienyje.

„Prieš bet kokį sprendimą bus vertinama daug dalykų ir jų visuma: ekonomika – kiek kainuoja išpirkimas, finansavimo šaltiniai, poveikis biudžetui ir vartotojų kainoms, teisės rizikos, galimos bylos, įskaitant JAV jurisdikcijoje, ES valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklės, valdymo alternatyvos“, – Eltai teigė jis.

Nors M. Jablonskis konkrečiai neįvardijo, ar buvo susitikęs su R. Žemaitaičiu, tikino jokių priekaištų dėl išreikštos nuomonės apie grupės akcijų išpirkimą iš „Nemuno aušros“ lyderio neišgirdęs, nors teigė žinantis, jog politikas klausėsi minėtos tinklalaidės.

„Ignitis grupės“ akcijų viešas siūlymas akcijų biržoje „Nasdaq“ pradėtas 2020-ųjų spalį.

Daugiau nei 25 proc. grupės akcijų valdo instituciniai investuotojai (15,06 proc.), iš kurių daugiausia Baltijos šalyse, ir mažmeniniai investuotojai (9,95 proc.), iš kurių didžioji dalis – Lietuvoje, tačiau grupę valdo valstybė – 74,99 proc. akcijų priklauso Finansų ministerijai.

I. Ruginienė antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai tvirtinti naujosios Vyriausybės kabinetą, tačiau šalies vadovas vėliau pasirašė dekretą dėl nepilnos sudėties Ministrų kabineto patvirtinimo – be aplinkos ir energetikos ministrų.

Praėjusioje Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjo dabar laikinai jai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas.