Įspėja dėl valstybės rezervo: vien tik miltais ir cukrumi ilgai gyvas nebūsi | kl.lt

ĮSPĖJA DĖL VALSTYBĖS REZERVO: VIEN TIK MILTAIS IR CUKRUMI ILGAI GYVAS NEBŪSI

Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai konservatoriai Rasa Petrauskienė, Kazys Starkevičius ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į šalyje dėl COVID-19 pandemijos paskelbtą ekstremalią situaciją ir būtinų bei efektyvių sprendimų poreikį, ragina užtikrinti tinkamą valstybės maisto rezervo kaupimą bei efektyvų žemės ūkio sektoriaus saugumą šalies viduje.

Tuo tikslu jie įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą.

„Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leistų užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų poreikius net 3 mėnesiams. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien mūsų šalies maisto rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad vien miltais ir cukrumi ilgai gyvas nebūsi”, – sako R. Petrauskienė.

Parlamentarų teigimu, ne tik šiandien, kai paskelbta ekstremali situacija, bet ir visada turi būti užtikrinamas pastovus platesnio asortimento rezervas, žemės ūkis turi vėl tapti vienu iš prioritetų Lietuvos ateities strategijose. K. Starkevičiaus manymu, šiandienis rezervo asortimentas yra toks skurdus dėl šiuo metu Valstybės rezervo įstatyme reglamentuotos valstybės rezervo kaupimo galimybės preliminarių sutarčių pagrindu, kai tiekėjas, esant ekstremaliai situacijai, aprūpintų valstybės maisto rezervą tam tikrais būtiniausiais produktais.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien mūsų šalies maisto rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad vien miltais ir cukrumi ilgai gyvas nebūsi.

„Vertinant 2019 metų ataskaitas matyti, kad į užsienio valstybes buvo eksportuota žemės ūkio ir maisto produkcijos už 3,4 mlrd. eurų. Tai nėra maža suma ir tai nėra maža mūsų pagaminamos produkcijos dalis. Šiandien pasikeitus situacijai gamyba stoja, darbuotojų krūvis mažinamas kardinaliai, kaip ir pagaminamos produkcijos apimtys. Kyla klausimas, tai kur tie preliminarių sutarčių tiekėjai yra dabar? Kokios tos tiekimo perspektyvos?” – klausia K. Starkevičius.

Projektu pabrėžiamas žmonių pasitikėjimo valstybe krizės metu aspektas, darbo vietų išsaugojimo bei žemės ūkio ir maisto produktų gamybos svarba valstybės stabilumo ir saugumo kontekste, nes maistas yra strateginė valstybės saugumo atrama, kurio neįvertino mūsų Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nė žodžiu neužsiminęs apie strateginį žemės ūkio, maisto gamybos vaidmenį valstybės stabilumo ir saugumo užtikrinimui.

„Tai yra valstybės problema, kurią turime spręsti nedelsiant, išsaugodami darbo vietas ir žmonių pasitikėjimą, parodyti, kad valstybė turi valios jais pasirūpinti krizės metu“, – pažymi projekto autoriai.

Gairės: Seimo nariai, valstybės rezervas, maisto atsargos, žėmės ūkis, COVID-19 saviizoliacija
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Gediminas G

Šiandien bendravau su Ūkininkais, susirūpinę kur realizuoti produkciją, jautienos eksportas sustojo, o karvės dėl karantino pieno mažiau neduoda, tad Lietuva dėl maisto produktų problemų neturės, atvirkščiai, nebus kam pirkti

Kaunietis

Lenkai susirūpino savo tautai reikalingais rezervais ir dabar pasimatė, kaip Lietuvos valdininkai tvarkosi žemės ūkio srityje .Lenkai mėsos neduoda ir dar kai kokių produktų ir pasimatė kokie Lietuvos ūkio rezervai .Žemdirbiai pardavinėja savo derlių į kitas šalis ,nes vietoje supirkimo kainos žemos, ir štai rezultatas.Ką kaltinti? .Žinoma jei tikėti buvusiu žemės ūkio ministru ,konservatoriumi,ponu K.Starkevičiumi.

na

tik nereikia mūsų ponai gąsdinti apsieisim ir be miltų ir be cukraus
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS