Įvertino ES paramos svarbą: tvorą nuo migrantų mes galime pasistatyti patys, bet įtikinti Iraką – ne | kl.lt

ĮVERTINO ES PARAMOS SVARBĄ: TVORĄ NUO MIGRANTŲ MES GALIME PASISTATYTI PATYS, BET ĮTIKINTI IRAKĄ – NE

  • 3

Kaip vertinti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinę kalbą ir kokios pagalbos gali tikėtis Lietuva, išgyvenanti nelegalios migracijos krizę, Info dienoje aiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Ainius Lašas.

„Jeigu žiūrime iš Europos Sąjungos (ES) perspektyvos, parama yra ta, kurią mes matėm jau ir dabar. Pavyzdžiui, sprendžiant migrantų klausimus, kalbant su Iraku, sprendžiant vakcinacijos klausimus, parama dėl pačių vakcinų teikimo ir užsakymo. Tokia didelė, sisteminė parama yra visiškai kitokio lygo. Tvorą mes galime patys pasistatyti, bet įtikinti Iraką, kad jis nutrauktų skrydžius į Minską, mes tikrai negalime, mes neturime svertų. Susikalbėti su Kinija dėl kažkokių prekybos sąlygų mes negalime, vieni eiti į NATO ir kalbėti apie ES ir NATO intensyvesnius santykius mes taip pat neturime pakankamai svertų. Va čia ateina Europos Sąjunga kaip sisteminė galia, kuri gali savo dydžiu kažką pasakyti, kažko paprašyti, paremti mus. Tai jaučiasi iš karto. Kaip ir su migrantų krize, nors ir mūsų valdžios atstovai nori pasakyti, kad išsprendė tą krizę, ir iš dalies jie tikrai prisidėjo prie tos krizės suvaldymo, bet buvo ir didelė ES įtaka, reikšmė, kurios negalime nematyti“, – sakė A. Lašas.

Esą U. Von der Leyen kalboje akcentavo ir Baltarusijos hibridinę ataką. Tai – pirmasis kartas, kada iš jos lūpų sklido tokie žodžiai. Tačiau, anot A. Lašo, tai nereiškia, kad Europos vadovai Lietuvą išgirdo tik dabar: „Manau, kad aukščiausi Europos vadovai mus išgirdo ir anksčiau, tiesiog dabar buvo ta proga tai įvardyti aukščiausiu lygiu. Europos Komisijos vadovė tą ir padarė. Šiuo atveju tas mūsų naratyvas, kurį mes bandėme projektuoti, yra priimtas, nekvestionuojamas, ir tai mums suteikia galimybes toliau dirbti su ES, spręsti kažkokias einamąsias problemas migrantų krizės kontekste. Čia vienareikšmiškai didelis pasiekimas, mūsų užsienio politikos pasiekimas, kad ES vadovai tą situaciją mato taip pat, kaip ir mes matome“.

Europos Komisijos vadovė taip pat žadėjo nekartoti klaidų, kurios buvo padarytos praėjusios finansinės krizės metu. Tai reiškia, kad pinigų srautai nebus stabdomi.

Nors ir mūsų valdžios atstovai nori pasakyti, kad išsprendė tą krizę, ir iš dalies jie tikrai prisidėjo prie tos krizės suvaldymo, bet buvo ir didelė ES įtaka, reikšmė, kurios negalime nematyti.

„Jau mes iš tos krizės praktiškai išlipę, ir pati U. Von der Leyen paminėjo, kad dauguma ES šalių jau yra pasiekusios prieškrizinio laikotarpio lygį. Problema bus suvaldyti tas investicijas, kad jos iš tikrųjų būtų prasmingos, apie ką taip pat buvo kalbama ir žaliojo kurso kontekste, ir skaitmeninių įgūdžių kontekste. Kitas dalykas, kai ateina tiek pinigų į ekonomiką, neišvengiamai susiduriame su infliacija. Mes jau dabar Lietuvoje su ja susiduriame ir tai ganėtinai skaudžiai atsiliepia žmonėms su mažesnėmis pajamomis ir perspektyvomis, taip pat pensininkams. Čia yra nelygybės klausimas“, – teigė KTU docentas.

Metinėje kalboje U. Von der Leyen kalbėjo ir apie Afganistaną. Ji teigė, kad ES palaiko Afganistano žmones ir skirs jiems papildomą paramą. Anot A. Lašo, sunku pasakyti, ką tokie žodžiai galėtų reikšti: „Dėl migracijos krizės pergyvenama, bet šiuo atveju ES pasiekimai čia yra labiau riboti ir kažkuo pasigirti tikrai negalima. Tie žodžiai, jog mes esame su afganistaniečiais, su jų teisininkėmis, remiame moterų teises, – gražūs žodžiai. Realiai sunku pasakyti, ką tai reiškia, nes labai sunku šioje situacijoje netgi suteikti pagalbą tiems žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Tiesiog ES rankos ir galimybės yra apribotos, nežiūrint į tai, kad ES iš tiesų yra viena didžiausių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje“.

Europos Komisijos pirmininkė dar minėjo, kad kitais metais Europos laukia egzaminų metai. KTU docentas irgi manė, kad tų išbandymų bus daugybė.

„Tų egzaminų ne vienas. Aš kažkaip gal neužfiksavau to posakio, bet manau, kad tų egzaminų tikrai yra daug. Tai, kas buvo pabrėžta ne vieną kartą, esminiai momentai: žaliasis kursas, skaitmeniniai įgūdžiai, investicijos į naujo tipo ekonomiką, jaunimo kvalifikacijos kėlimas. Kitas dalykas yra vidinis – politinė valia, apie ką skundėsi Europos Komisijos vadovė. Iš tiesų Europos Sąjungoje yra sudėtinga sutarti, nes šalių yra daug, nuomonių daug, interesų daug. Reikia kartais stebėtis, kad ES veikia taip, kaip veikia, – pakankamai efektyviai, jeigu žiūrime į kiekį žaidėjų, kurie turi susitari. Iššūkių tikrai daug. Tie egzaminai, nemanau, kad kitais metais bus išskirtiniai. Jų tikrai pakaks ir už dvejų metų, ir už trejų, nes ES nuolat turi tuos iššūkius ir galima sakyti, kad po kitų metų neišsipildys ramybės scenarijus. Tikrai nesakyčiau, kad kiti metai bus kažkokie išskirtiniai ar labiau išskirtiniai nei šie, kurie tikrai nestokojo iššūkių“, – sakė jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

sorry

ES pagalba? Juk išpompavo trečdalį Lietuvos... Ir visvien - 5 punktą reiks užmiršti.

Danutė

Baikite spekuliuoti vaikų foto.

Andrius

Įtikinti? Jie prišiukšlino čia. Reikia tiesiog suversti tas šiukšles atgal.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS