IZRAELIO AMBASADORIUS LIETUVOJE: ŽYDŲ ISTORIJA – VISOS LIETUVOS ISTORIJA

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas – pirmasis šios šalies ambasadorius Lietuvoje.

Tiesa, pirmieji jo profesiniai keliai vedė ne į užsienio šalių ambasadas, o į kariuomenę. „Labas rytas, Lietuva“ tęsia reportažų ciklą, kuriame pasakoja apie Lietuvoje reziduojančius užsienio šalių ambasadorius ir supažindina su A. Maimonu.

Izraelio ambasadorius A. Maimonas darbą Lietuvoje pradėjo prieš dvejus metus. Jis – pirmasis šalies ambasadorius Lietuvoje. Iki tol Izraeliui Lietuvoje atstovavo Latvijoje reziduojantys ambasadoriai. A. Maimonui Lietuva ne pirmoji šalis, kurioje jis dirba diplomatu. Anksčiau ėjo ambasadoriaus pavaduotojo Turkijoje pareigas.

Abu ambasadoriaus tėvai kilę iš Jemeno. Protėviai į Izraelį emigravo 20-ojo amžiaus pradžioje. Augęs kartu su dviem seserimis, A. Maimonas jau vaikystėje apsisprendė sekti tėvo, kuris buvo žymus karininkas, pėdomis.

„Jis buvo ir yra mano herojus. Dar vaikystėje apsisprendžiau studijuoti Karo akademijoje. Mama nenorėjo šeimoje dviejų karininkų, netikėjo, kad išlaikysiu sunkius stojamuosius egzaminus. Baigęs akademiją, pradėjau dirbti kariuomenėje, tuo metu joje generolu dirbo ir mano tėvas. Nebuvo lengva, sunkiai dirbau ir tik tada, kai tapau desantininkų kuopos vadu, mane pradėjo vertinti kaip žmogų, o ne kažkieno sūnų“, – pasakoja ambasadorius.

Sulaukęs 30-ies, turėdamas puikias karjeros perspektyvas, jaunasis pulkininkas nusprendė išbandyti kitą profesiją, kad suprastų, ar tikrai tokios karjeros nori. Pamatęs skelbimą laikraštyje, jog ieškoma jaunų diplomatų, ambasadorius kaip mat užpildė anketą. Po specialaus pasirengimo jis sulaukė netikėto pasiūlymo vykti į Etiopiją koordinuoti misijos, per kurią iš tuo metu nesaugios šalies turėjo būti iškelti vietos žydai.

„Buvau ką tik vedęs, žmonai prižadėjau su ja kartu vykti į Londoną, Paryžių, Romą. Ir staiga viskas apsisuko, pasakiau jai, kad vykstu į Etiopijos sostinę. Ten mūsų laukė 20 tūkstančių Etiopijos žydų, kurie dėl šalyje vykusio konflikto jautėsi nesaugūs. Dėl jų perkėlimo į Izraelį derėjomės su Etiopijos valdžia, kuri tai daryti atsisakė. Galiausiai ją pavyko įtikinti. 1991-ųjų gegužės 25 dieną iš Etiopijos sostinės pakilo paskutinis lėktuvas, į Izraelį sugrąžinome 15 tūkstančių žydų“, – atsiminimais dalijasi A. Maimonas.

Plačiau žiūrėkite reportaže.