„Ką išsiaiškinome, kad iš tikrųjų yra daugybė kritinių spragų įvairiose srityse: tiek detektavime, kaip mes matome oro erdvę tiek už mūsų sienos, tiek netgi mūsų teritorijoje. Tas pats yra dėl perspėjimo sistemų ir tas pats yra dėl neutralizavimo. Trūksta tiek kinetinių pajėgumų, trūksta teisinio reglamentavimo, kuris iš tikro leistų geriau vykdyti oro gynybą, oro erdvės apsaugojimo užtikrinimą“, – žurnalistams po uždaro NSGK posėdžio ketvirtadienį sakė G. Jeglinskas.

Posėdis sušauktas po to, kai praėjusią savaitę į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos įskrido Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“.

Trūksta vizijos

Pasak NSGK pirmininko, kitą savaitę Prezidentūroje bus šaukiamas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame bus kalbama apie oro gynybą ir oro erdvės apsaugą, po šio susitikimo rekomendacijos bus teikiamos Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis patvirtino, kad jei susitikime bus išgryninta, kad dėl oro gynybos nėra priimti visi reikalingi sprendimai, bus šaukiamas VGT posėdis.

„Reikalingas bendras tarpinstitucinis mąstymas ir strategija, kaip mes ginsime visuomenę nuo grėsmių iš oro. (...) Kariuomenė daro savo, VRM daro savo, bendro vaizdo vis dėlto reikėtų matyti, trūksta bendros vizijos“, – sakė G. Jeglinskas.

NSGK pirmininko teigimu, „Gerberos“ įskridimas parodė, kad reikia įsigyti radarus, kurie pastebėtų objektus nedideliame aukštyje.

„Ko mes nematome, yra tai, kas nuo žemės yra iki kelių šimtų metrų. (...) Tuo aukščiu ir skrenda tie dronai. Tai turbūt vienas iš esminių tokių pažeidžiamumų, kuriuos šiuo metu turime“, – teigė G. Jeglinskas.

Pasak jo, reikia kalbėti ne tik apie naujų pajėgumų įsigijimą, bet ir apie pokyčius teisinėje bazėje, pavyzdžiui, kalbant apie oro erdvės uždarymą esant oro pavojui.

„Žinau, kad kariuomenė pateiks tam tikrus svarstymus, bet mes, kai girdėjome komitete, kad oro erdvės uždarymas vėlgi gali užtrukti laiko, o mūsų teritorija maža, įskridimas į ją yra labai greitas“, – sakė G. Jeglinskas.

Anot jo, rugpjūčio viduryje vyks pratybos, kurių metu kariai simuliuos situacijas, kai į Lietuvos teritoriją įskrenda „Gerbera“ ar kovos dronas, pavyzdžiui, „Shahed“.

Kas atsitiko su „Gerberos“ drono situacija, tai buvo ir daug sėkmės faktorius, kad buvo neginkluotas dronas, kad neturime aukų ir rimtų pažeidimų.

„Nesame akli“

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa po posėdžio teigė, kad iš viso Lietuva iki 2030-ųjų ketina investuoti iki 2 mlrd. eurų į oro gynybos sistemas, nemažą dalį – į amuniciją. Iš šių lėšų apie 200 mln. eurų yra skirta priemonėms, skirtoms kovai su bepiločiais orlaiviais.

„Mes planą turime, bet akivaizdu, kad grėsmė yra reali ir reikia pasižiūrėti, ką mes galime dar padaryti geriau“, – žurnalistams sakė K. Aleksa.

Pasak jo, kovai su bepiločiais orlaiviais skirtos priemonės – stebėjimo sistemos, radarai, antidroniniai pajėgumai – nėra brangios, tad nereikėtų keisti dabar suplanuotų ginkluotės įsigijimo planų.

„Mes tikrai matome, kad galėtume sustiprinti stebėjimą, nes akivaizdu, kad mūsų padengimas aukštesnės oro erdvės yra geras, bet yra tikrai kur pasistiebti matant žemutinius aukščius, kur tikrai gali būti tam tikrų skrydžio trajektorijų. Čia mes padirbėsime ir tikrai žingsniuosime į priekį, tai bus tikrai skubus prioritetas“, – sakė K. Aleksa.

Viceministro teigimu, dabar vykdomi darbai, susiję su zonų, virš kurių draudžiama skristi, steigimu.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad draudžiamųjų zonų steigimas leidžia panaudoti karinę jėgą, jeigu mes matome, kad yra tam tikra grėsmė. Šiuo metu mes tikrai turime ganėtinai parengtas procedūras tam, su Susisiekimo ministerija darbuojamės, kad būtų kuo greitesnis laiko tarpas, kada suteikiami įgaliojimai kariuomenei, kariuomenės vadui imtis veiksmų ir būtų priimami sprendimai, jeigu tokių prireiktų“, – kalbėjo jis.

K. Aleksa nesutiko, kad Lietuvoje nėra oro gynybai skirtos strategijos.

„Jeigu kalbant apie oro erdvės gynybos koncepciją arba matymą, tai yra patvirtinta, mes turime tokią koncepciją. Bet faktas tas, kad bepiločių grėsmė auga, mes nesame akli, mes tai suprantame“, – sakė jis.

Tuo metu prezidento patarėjas D. Matulionis antrino, kad kovos su dronais priemonės nekainuotų labai brangiai ir jos galėtų būti įsigyjamos iš dabar krašto apsaugai skirtų lėšų.

„Reikia pasižiūrėt, ar tokiu atveju antidroninei sistemai yra pakankamai lėšų, ar ne, ar galime paspartinti, pagreitinti“, – kalbėjo D. Matulionis.

Patarėjo teigimu, institucijos turi įvertinti, ar, kalbant apie bepiločių orlaivių pavojų, yra pasiruošta grėsmę nustatyti, ar veikia perspėjimo sistemos ir ar yra visos reikalingos galimybės tokią grėsmę neutralizuoti.

„Reikia per tuos visus sluoksnius pasižiūrėt, ar viskas yra sutvarkyta, ar pakankamai. (...) Turime pasižiūrėti, ar yra pakankami teisiniai įgaliojimai, ar konkretus karys ar pasienietis turės įgaliojimą panaudoti šaunamąjį ginklą, matant vizualiai skrendantį droną, ar negalės panaudoti (...) taikos sąlygomis. Čia yra skirtumas nuo Ukrainos – jie yra karo sąlygomis, mes – taikos“, – sakė jis.

Į Lietuvą įskrido „Gerbera“

Kaip rašė BNS, „Gerbera“, prieš nukrisdama netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, Lietuvos teritorijoje išbuvo apie tris minutes.

Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Kremlius naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog tai buvo Rusijos gaminama „Gerbera“, be kita ko, sukurta imituoti ir anksčiau minėtą bepilotį orlaivį.

„Kas atsitiko su „Gerberos“ drono situacija, tai buvo ir daug sėkmės faktorius, kad buvo neginkluotas dronas, kad neturime aukų ir rimtų pažeidimų“, – sakė G. Jeglinskas.

Dronui įskridus į Lietuvos teritoriją, į priedangas buvo nuvesti premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu viešėjo Airijoje.

NATO oro policijos misiją atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, buvo pakeista parengties būklė, tačiau jie nebuvo panaudoti likviduojant incidentą.

„Gerbera“ jokio krovinio negabeno, vykdomas tyrimas išsiaiškinti orlaivio tikslą, tiriamos įvairios versijos.