Juozas Olekas: šiuos žodžius reikia vertinti rimtai

„Mums svarbu, kad JAV prezidentas žino, kur Lietuva ir kad lietuviai geri žmonės. (...) Ir tai mums svarbu gynybiniu aspektu, nes JAV karių buvimas Lietuvoje labai stipriai sustiprina mūsų atgrasymą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė J. Olekas.

„Nes vienas dalykas, kai mes kalbame, kad mes turime kolektyvinę sutartį, (yra – BNS) NATO kariai ir jeigu bus koks nors pavojus, kad sąjungininkai ateis ir padės, bet tada girdime kitą ginčą, kiek čia mums reikės jų laukti, kiek vieniems gintis, o čia turime tokią galimybę, kad JAV kariai kartu su Vokietijos kariais būtų jau Lietuvoje, rytiniame mūsų pasienyje, kur galima agresijos vieta“, – tikino parlamento vadovas.

Be kita ko, jis dėkojo Amerikos lietuviams, nes „kai kurie iš jų yra gana arti D. Trumpo aplinkos“, kaip Jonas Prunskis, ir savo darbais garsina Lietuvos vardą.

„Kartais mes taip savotiškai priimame JAV prezidento žodžius, bet šiuo atveju, manau, tikrai, kad reikia labai rimtai vertinti, kaip sakau, poreikį mums turėti amerikiečių čia Lietuvoje ir mūsų pačių įdirbį, JAV lietuvių, kurie ten gyvena, išeivijos ir rūpinasi savo tėvyne“, – pabrėžė J. Olekas.

Anot Seimo pirmininko, nors šiuo metu Lietuvoje JAV kariai dislokuoti rotaciniu modeliu, tačiau, jei būtų įsteigta karinė bazė, nesusidurtume su pertraukomis, kai amerikiečių karių sumažėja.

„Mes turėtume tokį stabilų buvimą, nes dabartiniu metu yra rotacinis buvimas ir rotacija su tam tikra pertrauka, tai kurį laiką nebuvo labai nedaug likę (karių – BNS). (...) O jei mes turėtume tam tikro dydžio – bataliono ar dviejų – karius, žinotume, kad jie nuolatos čia įsikūrę ir kad tokio tarpelio, kurį reikia sekti, žiūrėti ir gali būti silpnoji vieta ar laikas, jo nebus“, – aiškino politikas.

BNS rašė, kad skirtingas JAV karių skaičius su pertraukomis Lietuvoje buvo rotuojamas nuo 2014 metų.

Šiemet vasarą, JAV peržiūrint buvimą Europoje, šalyje buvo likę kiek daugiau nei 100 amerikiečių karių, tačiau rugsėjo pabaigoje pranešta, kad spalio pabaigoje į Lietuvą atvyks du batalionai. Tai yra panašiai kaip pastaraisiais metais – daugiau nei tūkstantis karių.

JAV kariai Lietuvoje rotuojasi kas devynis mėnesius.

Prieštaravimą Konstitucijos keitimui dėl branduolinio ginklo sieja su rinkimais

Daliai parlamentarų prieštaraujant siūlymui iš Konstitucijos išbraukti draudimą Lietuvos teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą, Seimo pirmininkas J. Olekas tai sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais.

Taip jis kalbėjo Seimui antradienį pirmuoju priėmimu palaikius Konstitucijos pataisą, numatančią, jog pagrindiniame Lietuvos įstatyme nebeliktų draudimo šalies teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams.

Už iniciatyvą pasisakė 106 parlamentarai, prieš buvo 18, dar šeši susilaikė.

„Labai džiugu, kad buvo frakcijos, kurios vieningai balsavo. Bet turiu pastebėti, kad visų frakcijų atstovai buvo, kurie balsavo už. Nebuvo nė vienos frakcijos, kad jos narys nebalsuotų. Be abejo, buvo ta grupelė 18 žmonių, kurie prieštaravo. Aš daugiau manau, kad tai yra pasirinkimas pozicijos dėl artėjančių savivaldos rinkimų ir tam tikros nišos ieškojimas, nes kai kalbi atskirai su tais žmonėm, kurie balsavo prieš, jie irgi palinkčioja galva, kad taip, čia gal iš tikrųjų yra tos naudos“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė Seimo pirmininkas.

„Šiaip aš dar pasikalbėsiu ir su tais, kurie balsavo prieš, ir kurie susilaikė. Dar kelių žmonių nebuvo, tai manau, kad galutiniame balsavime mes galbūt turėsime panašų skaičių, o gal dar vienu kitu balsu ir daugiau“, – sakė jis.

Pataisos daugiausia nepalaikė opozicinės „Nemuno aušros“ politikai. 14 iš jų balsavo prieš, o du susilaikė.

J. Olekas šį balsavimą Seime įvertino kaip „pakankamai platų sutarimą“.

„Šitas mūsų sprendimas, toks vieningas sprendimas, sakyčiau, tikrai prisideda prie to, kad mes turėsime stipresnį atgrasymą, nebūsime silpnoji grandis“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Kaip rašė BNS, antrasis – galutinis – balsavimas Seime gali įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, tuomet pataisą, kaip ir šiame balsavime, turės palaikyti mažiausiai 94 parlamentarai iš 141.

Dar kovą idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu, yra pristatęs ir Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje.

Lietuvos kariuomenės analitikai yra nurodę, kad Lietuvos siekis atsisakyti branduolinio ginklo draudimo sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.

„Pirmiausia reikia susigrąžinti išvykusius, o ne didinti kvotą užsieniečiams“

Verslui nuogąstaujant, kad rugsėjį išnaudojus visą šiems metams numatytą užsieniečių įdarbinimui kvotą, neužpildytos darbo vietos gali kainuoti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkas pabrėžia, kad pirmiausia reikia susigrąžinti Lietuvos gyventojus, kurie išvykę, ir padėti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.

„Labai svarbu pirmiausia dar susigrąžinti tuos, kurie yra išvažiavę, nes Lietuvos ekonominis vystymas pasiekė tokį lygį, kad mes jau esam beveik prie vidurkio ir tikrai verta čia sugrįžti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė J. Olekas.

„Antras dalykas, reikia pritraukti ir tuos, kurie dabar yra bedarbystėje, nes Lietuvoje dar turim ir 150 tūkst. žmonių, kurie neturi šiuo metu darbo. Tai reikia į juos pasižiūrėti. Ir trečias dalykas, reikia bendromis pastangomis skatinti gimstamumą“, – pridūrė jis.

J. Olekas sako, kad verslo atstovai taip pat turėtų skatinti savo darbuotojus kurti gausesnes šeimas: „Galėtų galbūt daugiau ir prisidėti verslas, paskatindamas savo darbuotojus kurti šeimas ir gausesnes šeimas“.

„Ir tik tada jau ketvirtoje vietoje (...) yra ta tokia labiau sureguliuota migracijos politika“, – teigė Seimo pirmininkas.

Jis sako, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą galima būtų diskutuoti ir dėl migracijos politikos.

„Ir tos šalys, iš kurių mums labiau pageidautini (darbuotojai – BNS), dabar tik toks truputį ginčas yra, ar tas trumpalaikis įsivežimas dvejų metų, ar kaip tik subrandinti, ilgesniam laikui atvykstančių ir galbūt labiau integruoti tuos atvykstančius“, – teigė J. Olekas.

Anot jo, trečiųjų šalių piliečiai turėtų būti integruoti, valstybė galėtų labiau finansuoti lietuvių kalbos kursus.

„Yra labai svarbios priemonės ir kalbos apmokymo, nes iš vienos pusės mes sakom, kad susidaro gal net tokie getai, žmonės kalba savo kalba ir nenori kalbėti. Iš kitos pusės aš kalbuosi su kai kuriais, pavyzdžiui, baltarusių atstovais, kur sako: „Mes norim mokytis, bet nėra kur mokytis“ (...) Mes galėtume galbūt labiau finansuoti šituos dalykus. Tai aš manau, kad tikrai mes sutarsim ir su verslu, ir su mūsų Vyriausybės atstovais, ir ypatingai savivalda, kad pasižiūrėtume ir tuos žmones išmokytume labiau kalbos“, – teigė Seimo pirmininkas.

Kaip rašė BNS, pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso pristatytą scenarijų, jei į darbo rinką nepatektų reikalingi darbuotojai, tai taip pat reikštų apie 20–25 mln. eurų mažesnių tiesioginių viešųjų įplaukų šiemet ir apie 90 mln. eurų – 2027 metais.

Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną beveik 227 tūkst. užsieniečių turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – apie 108 tūkst. (metų pradžioje – apie 175 tūkst.).

Iš 227 tūkst. užsieniečių Ukrainos piliečių yra apie 80 tūkst., Baltarusijos – beveik 48 tūkst., Rusijos – 13 tūkst., apie tiek pat – iš Uzbekistano, 9,4 tūkst. – Indijos, 7,4 tūkst. – Tadžikistano.

Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiemet patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių kvota naujai atvykstantiesiems dirbti. Migracijos departamento duomenimis, ši kvota buvo išnaudota rugsėjo 7 dieną.