„Žinote, jeigu šitos komisijos neliks, aš tikrai neraudosiu. Jos veiklos metu mačiau nemažai politikavimo, gerokai mažiau mačiau ekspertiškumo ir tikrai noro rasti istorinę tiesą“, – žurnalistams Seime šeštadienį sakė šalies vadovas.

„Tai sujaudrinti visuomenę lygioje vietoje, iš tikrųjų, galima nesunkiai. Bet ar to šiandien reikia siekti, aš kuo toliau, tuo labiau abejoju“, – pridūrė jis.

Anot G. Nausėdos, pernelyg daug institucijų Lietuvoje, turinčių pasižymėti nepriklausomumu, yra politizuotos.

Pasak jo, tuomet šios institucijos pasiduoda politikos ciklams ir pataikauja tiems, kas tuo metu yra valdžioje.

„To tikrai nereikia, kuomet eina kalba apie tokias institucijas, kaip Desovietizacijos komisija ir panašias į jas“, – kalbėjo prezidentas.

Naikinti Desovietizacijos komisiją pasiūlė daugiau nei dvi dešimtys Seimo socialdemokratų. Jie siūlo, kad sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo priimtų savivaldybės.

Paramą tokiai iniciatyvai pareiškė ir premjeras Gintautas Paluckas.

Iniciatorių teigimu, funkcijos perdavimas savivaldybėms leis „padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą, mažinti administracinę naštą sumažinant institucijų, įtrauktų į sprendimų priėmimą, skaičių bei atsižvelgti į realius įstatyme nurodytų procesų įgyvendinimo terminus“.

Pagal projektą, savivaldybių institucijos surinktų informaciją apie viešuosius objektus, galinčius propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus, taip pat išnagrinėtų su tuo susijusius gyventojų, organizacijų prašymus ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius priimtų sprendimą.

Jeigu joms pritrūktų informacijos įvertinti, ar viešieji objektai nepažeidžia įstatymo, jos galėtų kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis pateiktų istorinę-archyvinę pažymą dėl tokių viešųjų objektų.

Tokiu būdu taptų nebereikalinga vadinamoji Desovietizacijos komisija. Seimo nutarimą dėl jos sudarymo siūloma pripažinti negaluojančiu.

Kritikai teigia, kad toks siūlymas sužlugdys po Rusijos invazijos Ukrainoje pradėtą desovietizacijos procesą.

BNS rašė, kad totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengiamos protesto akcijos dėl S. Nėries paminklo iškėlimo.