Kasčiūnas: esame pasirengę ištiesti pagalbos ranką

„Koalicijos partneriai, veikdami kartu arba derindami, ar nederindami su tais pačiais prorusiškais aktyvistais, daro viską, kad kompromituotų poligono idėją. (...) Netgi matydami socialdemokratų klaidas šiuo klausimu, esame pasirengę ištiesti pagalbos ranką ir balsuoti už poligoną“, – trečiadienį Seime žurnalistams komentavo L. Kasčiūnas.

„Aš girdžiu, ką kalba „valstiečių“ nariai įvairiuose alternatyviuose kanaluose, tai ten į paramą šitam projektui nepanašu nė iš tolo. Lygiai taip pat mes girdime, ką šneka ir pliurpia Remigijus Žemaitaitis. Lyg vieną dieną pritaria, kitą dieną jis apsisuka ir kalba kitaip“, – pridūrė jis.

Nors antradienį posėdžiavusi koalicinė taryba paskelbė vieningai sutarusi palaikyti iniciatyvą steigti Kapčiamiesčio poligoną, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis sako, kad Seimo „aušriečių“ frakcijoje sprendimas dėl to nėra priimtas, projektas nepalaikomas tol, kol nebus sutarta su vietos bendruomene.

Taip pat „aušriečių“ lyderis leido suprasti, kad tarp abejojančiųjų poligono Kapčiamiestyje būtinybe gali būti Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje dirbantys parlamentarai Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Ignas Vėgėlė.

Šios frakcijos seniūnė Ligita Girskienė teigė, jog iš esmės Kapčiamiesčio poligono projektui pritariama, tačiau neatmetė, kad frakcijoje gali būti ir kitokių nuomonių.

Tuo metu I. Vėgėlė kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą (VGT) prašydamas pateikti duomenis dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo.

ELTA primena, kad pernai gruodį VGT priėmė sprendimą Lazdijų savivaldybėje steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

NSGK vadovas: su Kapčiamiesčio poligono steigimu susiję projektai Seimą turėtų pasiekti balandį

Su karinio poligono steigimu Kapčiamiestyje susiję įstatymų projektai parlamentą turėtų pasiekti balandį, trečiadienį pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

„Iš esmės įstatymai yra parengti, vyksta tarpinstitucinis derinimas. Mes tikimės, kad balandžio pradžioje – taip buvo įvardyta – įstatymai bus Seime“, – po uždaro komiteto posėdžio, skirto naujo poligono kūrimui, žurnalistams sakė jo vadovas.

Anot jo, komiteto nariai informuoti, kokioje stadijoje dabar yra darbai, kaip bendraujama su vietos žmonėmis, kas trukdo pasiekti sutarimą, kokių naudų planuojama suteikti Lazdijų savivaldybei.

Tuo metu NSGK narys „valstietis“ D. Gaižauskas piktinosi taip ir nesužinojęs, kodėl nutarta poligoną steigti būtent Kapčiamiestyje.

„Kodėl pasirinkta poligoną daryti Kapčiamiestyje? Komitetas šiandien neturi tokios informacijos“, – teigė jis.

Seimo narys sakė, kad dar prieš Valstybės gynimo tarybai priimant sprendimą dėl poligono kūrimo būtent Lazdijų rajone, jo būtinumas turėjo būti išaiškintas vietos gyventojams.

Pasak D. Gaižausko, Krašto apsaugos ministerija turėtų atlikti tyrimą ir nustatyti asmenis, kurie padarė didžiules klaidas komunikuojant dėl Kapčiamiesčio poligono.

R. Sinkevičius savo ruožtu tvirtino, kad jam klausimas, kodėl poligonas turi būti Kapčiamiestyje, nekyla. Jis sakė atsakymą matęs per Valstybės gynimo tarybos posėdį.

„Buvo svarstomi gal septyni variantai, kurie galėtų būti poligonais. (...) Tai geriausiai kriterijai atitiko, visiškai nebuvo raudono nė vieno langelio – ten pagal septynis ar aštuonis kriterijus buvo lyginamos teritorijos, gal geltonas ir buvo, bet raudono nebuvo langelio dviejose vietose – tai yra Jurbarko–Tauragės poligono plėtrai ir Kapčiamiesčio poligono“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jis teigė, kad komiteto nariams specialiųjų tarnybų vadovai atskleidė, kokie asmenys ir organizacijos kursto vietos žmonių nepasitenkinimą.

„Tie asmenys dažnai naudoja ir prorusišką naratyvą. Kadangi vis dėlto yra pasienio zona ir daug pasienio gyventojų labai aiškiai mato ir girdi mums priešiškos valstybės propagandą per televiziją arba radiją, tai tam tikras procentas – nemažas procentas, VSD vertinimu, buvo procentas įvardytas – turi tam tikrų prorusiškų naratyvų“, – sakė R. Sinkevičius.

Anot jo, dėl to labai svarbu kovoti su dezinformacija, melu.