„Vyriausybės projektą patobulinsime, pastiprinsime ir registruosime kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų projektą. Taip pat privaloma tvarka antradienį įtrauksime į opozicinę darbotvarkę“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.

„Kažkas stringa valdančioje daugumoje. Akivaizdu. (...) Yra „Nemuno aušra“, kuri anksčiau balsavo prieš ribojančias priemones. Gal čia jų yra toks reikalavimas? Gal socdemų tarpe yra kažkokių kitokių nuomonių? Sunku pasakyti. Tačiau, tai rodo, kad premjeras silpsta kaip politinė figūra“, – pabrėžė jis.

Todėl, pasak politiko, konservatoriai yra pasirengę padėti užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui.

„Esame pasiruošę bent jau tokiais valstybiniais klausimais, kaip sankcijos, ribojančios priemonės, ištiesti pagalbos ranką užsienio reikalų ministrui“, – sakė L. Kasčiūnas.

G. Jeglinskas pasigenda premjero lyderystės dėl nacionalinių sankcijų: čia labai liūdna situacija

Ketvirtadienį iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukus siūlymą Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia pasigendąs premjero lyderystės.

„Klausimas pačiam premjerui. Jeigu Vyriausybė atneša šį dokumentą į Seimą ir mes jau dabar jį priduosime, kodėl premjeras nerodo tos lyderystės? Mes nematome tos lyderystės iš premjero. Čia labai liūdna situacija, sakyčiau“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Jeglinskas.

Čia labai liūdna situacija, sakyčiau.

NSGK pirmininkas taip pat teigė, kad nesugebant pateikti šio įstatymo Seime, parlamentas save diskredituoja.

„Mano nuomone, čia labai diskredituojame save, kad sutartą dokumentą, kuriam pritarė Vyriausybė, nesugebame pateikti Seime“, – akcentavo parlamentaras.

I. Šimonytė: nepasitikėjimas užsienio reikalų ministru

Ekspremjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tai galima vertinti kaip valdančiųjų nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

„Projektas yra pateiktas Vyriausybės, Kęstutis Budrys, kiek žinau, tebėra Vyriausybės narys. Turbūt, kad tai galima vertinti ir kaip nepasitikėjimą Vyriausybės sudėtyje esančiu užsienio reikalų ministru, kuris šitai siūlo ne pirmą kartą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Pasak jos, šio projekto išbraukimas iš darbotvarkės gali sudaryti teisinį vakuumą, jei nebus pratęsti europiniai ribojimai Rusijai ir Baltarusijai.

„Tuos apribojimus galima taikyti naudojant išimtis ir jas reikia taikyti. Jeigu susiklostytų tokia situacija Europos Sąjungoje (ES), kad kiltų sunkumų pratęsti dabar galiojančias sankcijas, nenoriu vis dar tikėti, kad čia yra kažkokia pikta valia sudaryti teisinį vakuumą, kada nebėra jokio europinio reguliavimo ir dar nėra jokio tinkamo nacionalinio reguliavimo“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Nežinau, kokios yra tikrosios priežastys, bet tai tikrai ne teisės departamento pastabos, kadangi tas pastabas įvertina komitetai. (...) Dėl projektų pastabos būna visada, tam yra komitetai, kurie jas įvertina ir tuos projektus patobulina“, – pabrėžė konservatorė.

Prasidėjus ketvirtadienio posėdžiui, I. Šimonytė siūlė į darbotvarkę grąžinti seniūnų sueigoje išbrauktą klausimą dėl galimybės taikyti nacionalinius ekonominius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Visgi, 38 parlamentarams balsavus už, 33 – prieš ir 36 susilaikius pasiūlymas buvo atmestas.

Tiesa, tarp palaikiusiųjų I. Šimonytės siūlymą buvo ir valdančiųjų atstovų. Už klausimo grąžinimą į darbotvarkę balsavo socialdemokratai Ruslanas Baranovas, Ingrida Braziulienė ir demokratai Jekaterina Rojaka, Giedrimas Jeglinskas, Rima Baškienė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimui buvo planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.

Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.

Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais.

URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija.

Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.