„Be stiprios Europos Sąjungos išorės sienos nebus ir saugios Europos. Negalime sau leisti vien reaguoti į krizes – kitaip neteisėta migracija gali tapti nevaldoma. Turime veikti iš anksto, stiprindami išorės sienų apsaugą, užkirsdami kelią neteisėtai migracijai, kovodami su migrantų kontrabanda ir dezinformacija“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę į šiaurinėje Afrikos pakrantėje esantį Ispanijai priklausantį Seutos anklavą atvyko apie 50–70 tūkst. žmonių, šio persikėlimo metu mažiausiai 72 iš jų žuvo.
Lietuvos vidaus reikalų ministro teigimu, posėdžio metu Ispanija nurodė, jog situacija yra sukontroliuota, o dauguma migrantų jau grįžo į Maroką.
„Lieka galbūt tūkstantis ar daugiau, kurie dar yra toje teritorijoje“, – teigė M. Katelynas.
Migrantų antplūdis sukėlė didelę įtampą tarp 27 Bendrijos narių. Tiek Italija, tiek Danija praėjusią savaitę pasisakė už tai, kad dėl Seutos krizės Ispanija būtų pašalinta iš Šengeno laisvo judėjimo erdvės – šią idėją Madridas griežtai atmetė, be to, pagal ES taisykles tai bet kokiu atveju teisiškai neįmanoma.
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančezas) dėl antplūdžio apkaltino prekeivius žmonėmis, kurie skleidė gandus apie praėjusį mėnesį priimtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad jūra atvykę neteisėti migrantai negali būti nedelsiant grąžinami.
Ministro teigimu, Madridui atkūrus kontrolę įtampa kiek atslūgo, tačiau, pasak jo, valstybės narės „neturėtų imtis vidaus politikoje tokių sprendimų, kurie taptų traukos veiksniu migrantams atvykti ir tikėtis, kad galės toje šalyje pasilikti“.
Anot M. Katelyno, idėjų riboti laisvą judėjimą nėra, nes nė vienas migrantas nepateko į žemyninę dalį.
„Šioje vietoje net nėra poreikio tai kontrolei, tuo labiau, Šengenas yra kaip vertybė, (...) kiekvienas vidaus sienos kontrolės atkūrimas yra pralaimėjimas prieš instrumentalizuotą migraciją. Tai yra kaip paskutinė priemonė, bet tai visada turi būti ant stalo“, – tikino jis.
Ministras taip pat sakė patikinęs kolegas, kad Lietuva yra pasirengusi dalytis savo patirtimi.
„Pasiūliau, kad mes galime pasidalinti savo turimomis žiniomis, kurias sukaupėme ir mūsų pareigūnai sukaupė jau prieš penkerius metus vykusios krizės metu. Dėl pareigūnų siuntimo jokio poreikio mes negavome iš Ispanijos, šiuo metu į (Seutą – BNS) buvo permesta kariuomenė, kuri tvarką atkūrė“, – aiškino jis.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime nurodoma, jog Lietuva taip pat paragino Bendriją stiprinti „Frontex“ ir „Europol“ pajėgumus, formuoti bendrą hibridinių grėsmių supratimą visoje ES, atitinkamai planuoti finansavimo prioritetus bei didinti Europos gebėjimus kovoti su dezinformacija, propaganda ir užsienio valstybių vykdoma informacine manipuliacija.
(be temos)