„Jungtinės Valstijos daugelį kartų sakė, kad Europa turi stoti į priekį ir prisiimti daugiau atsakomybės. Aš manau, kad mes tai dabar ir darome. Taip, gali būti tarpų, tačiau mes, Europa, juos užpildysime kartu“, – pirmadienį Pabradės poligone žurnalistams sakė R. Kaunas.
„Tiesa, kas dabar yra svarbiausia, tai gynybos pramonė. Mes turime pinigų, valios, turime ir reikalingus karinius taikinius. Dabar turime žengti į priekį gynybos pramonėje – gaminti daugiau ir tai daryti laiku“, – tikino Lietuvos krašto apsaugos vadovas.
Tuo metu Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad Vokietija ir jos partneriai turi toliau gerinti savo gynybos pajėgumus, ruošti savo kariuomenes ir bendradarbiauti tarpusavyje.
„Viskas priklauso ne nuo to, kaip mes kausimės, bet kaip esame ir kada būsime pasiruošę kautis – tai yra svarbiausia. Tai reiškia, kad turime parengti reikalingiausius dalykus, treniruoti savo kariuomenes, praktikuotis kartu su NATO partneriais ir nuolat aiškiai pasitvirtinti, jog mūsų prioritetai išlieka tokie patys“, – kalbėjo B. Pistorius.
Anot jo, karyba sparčiai keičiasi ir Europa turi mokytis iš Ukrainos, kuri sugebėjo prie to prisitaikyti ir tobulinti savo technologinius pajėgumus net karo prieš Rusiją metu.
„Turime rengti naujas technologijas, kaip tai darė Ukraina kariaudama prieš Rusiją. Reikia suprasti, kad karyba keičiasi – nors mums vis dar reikia tankų, juos po truputį keičia dronai, hibridinė ir elektroninė karyba. Manau, kad ir dirbtinis intelektas (DI) užims svarbų vaidmenį ateityje. Taigi pagrindinis iššūkis ir tikslas mums – kiekvieną savaitę bei mėnesį tapti geresniais ir užsitikrinti, kad turime visus galimus pajėgumus ir būti pasiruošus“, – tikino Vokietijos gynybos ministras.
„Pagrindinė mūsų žinutė bet kuriems mūsų oponentams – mes norime jus atgrasyti ir atgrasysime, tačiau prireikus – ginsime savo saugumą bei laisvę ir būsime visiškai pasiruošę, jei kas nors bandys mus atakuoti“, – pabrėžė B. Pistorius.
R. Kaunas: papildomas karinio bendradarbiavimo susitarimas su Vokietija nėra būtinas
Vokietijai ir Lenkijai praėjusią savaitę pasirašius karinio bendradarbiavimo susitarimą, krašto apsaugos ministras R. Kaunas nemano, kad Lietuvai reikia analogiško dokumento. Jo teigimu, treniravimasis su Vokietijos brigados kariais yra svarbiausia.
„Svarbiausias dalykas nėra susitarimai – svarbiausia yra treniruotis kartu. Treniruotis ir likti ant Lietuvos žemės“, – teigė R. Kaunas.
Savo ruožtu B. Pistorius teigė, jog tai, kad Vokietijos brigada yra dislokuojama Lietuvoje, yra geriausias dvišalio bendradarbiavimo įrodymas.
„Kas įrodo dvišalį bendradarbiavimą tarp Vokietijos ir Lietuvos geriau nei Vokietijos brigada čia, Lietuvoje, kuri bus pasirengusi kovoti iki 2027-ųjų pabaigos? Todėl aš nematau poreikio papildomam susitarimui, kalbant apie saugumą ir kolektyvinę gynybą“, – nurodė B. Pistorius.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Vokietijos naujienų agentūra DPA pranešė apie pasirašytą Vokietijos ir Lenkijos susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti karinį šių šalių bendradarbiavimą.
Šį susitarimą pasirašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas bei Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius.
Vokietijos vyriausybė pažymėjo, kad susitarimas pabrėžia abiejų šalių įsipareigojimą teikti savitarpio pagalbą Europos Sąjungos ir NATO struktūrose.
Savo ruožtu Lenkijos gynybos ministerija ypač akcentavo karinės logistikos ir infrastruktūros, bendradarbiavimo Baltijos jūros regione ir kibernetinio saugumo sritis.
Berlynas ir Varšuva taip pat siekia glaudžiau bendradarbiauti karinių pajėgumų ir gynybos pramonės srityse bei plėsti bendras karines pratybas.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
(be temos)
(be temos)