Taip pat bus pristatomas ir Tauragės karinio poligono įstatymo pakeitimo projektas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius anksčiau teigė, kad teisės aktai parlamentą turėtų pasiekti balandį.
Valstybės gynimo taryba pernai gruodžio viduryje nusprendė, kad Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono Jurbarko rajone plotas bus padidintas dvigubai.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu, jame ir toliau vyks tik kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, ten šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Kariuomenės teigimu, į šią teritoriją patenka 13 sodybų, kurių gyventojai privalės išsikelti, kadangi ten ketinama kurti šaudyklas.
Pasak ministro, sodybų savininkai teigiamai žiūri į turto pardavimą, bet gali kilti ginčų dėl kompensacijų dydžio.
Tuo metu 77 sodybos pateks į karinę mokymo teritoriją, jų savininkai galėtų pasirinkti – likti ar parduoti turimą turtą.
Anot KAM, šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai, vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių, didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Dalis Kapčiamiesčio bendruomenės protestuoja prieš poligono steigimą, susitikti su gyventojais vyko prezidentas, ministrai, kariuomenės atstovai.
Su karinio poligono steigimu Kapčiamiestyje susiję įstatymų projektai parlamentą turėtų pasiekti balandį,
Pasak R. Kauno, siekiama, kad poligonai atsirastų iki 2030 metų, jų įrengimui ketinama skirti 140–150 mln. eurų.
(be temos)