Kaunas: tikiuosi, kad techninio lygio sutarimą dėl kasetinių šaudmenų įsigijimo pasieksime 2026 m.

„Labai tikiuosi, kad bent jau pradinė, techninio lygio informacija arba ketinimų protokolais pasieksime sutarimą 2026 m. Toks planas yra“, – Eltai teigė R. Kaunas.

„Dėl paties pristatymo, aišku, reikėtų atskirai žiūrėti. Ginkluotė brangsta nuolat, pristatymo terminai ilgėja nuolat, dėl to, kad visa Europa, visas pasaulis ginkluojasi vienu metu, o gamybos pajėgumai nedidėja taip greitai, kaip reikėtų“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, šiuo metu dėl galimo kasetinių šaudmenų įsigijimo konsultuojamasi su kaimyninėmis valstybėmis.

„Tiek dėl priešpėstinių minų, tiek dėl kasetinių šaudmenų šiuo metu vyksta derinimai techniniame lygyje, reiškia kokią technologiją galėtume turėti ir kokią technologiją pasirinkti. Vyksta diskusija ir su kaimyninėmis valstybėmis“, – dėstė jis.

„Procesas nėra sustabdytas, tai mums yra aktuali ir svarbi ginkluotė. Juolab, ne tam iš konvencijų traukiamės, kad paskui nepasinaudotume galimybėmis“, – akcentavo R. Kaunas.

ELTA primena, kad pernai liepą Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą.

Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.

Tuometis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino siūlysiąs regiono kolegoms svarstyti dėl bendrų šios amunicijos įsigijimų. Jis taip pat nurodė, jog yra trys šalys, kurios gamina minėtą amuniciją.

Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.