„Informaciją mes turime. Ji tikrai nėra viešo naudojimo ir nepykite, aš jos tikrai neatskleidinėsiu. Mačiau daug įvairių variantų spaudoje. Svarbiausia, kad susitikimas įvyko, žinutės yra perduotos ir taip sąjungininkai, turiu galvoje Jungtines Amerikos Valstijas, ir turėtų elgtis vardan mūsų regiono, Ukrainos, visos Europos saugumo“, – pirmadienį žurnalistams teigė ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, kad apie šį vizitą Lietuva buvo informuota, o informacija apie jo turinį bus pateikta šią savaitę.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę JAV žiniasklaida pranešė, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as atvyko į Maskvą susitikimams.
„The Wall Street Journal“ (WSJ) ir „CBS News“ pranešė, kad CŽA direktoriaus tikslas buvo įtikinti Rusiją nepulti NATO narių, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Maskva gali norėti išbandyti aljansą. Pati CŽA atsisakė komentuoti šią kelionę.
Pasak „ABC News“, vienas šaltinis teigė, kad J. Ratcliffe‘as per susitikimus Maskvoje taip pat užsiminė apie Iraną.
WSJ nurodė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per artimiausius kelerius metus gali išbandyti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją surengdamas „ribotą puolimą“.
Į Maskvą jis skrido iš Rygos JAV karinių oro pajėgų kariniu transporto lėktuvu C-17. „Axios“ remdamasis savo šaltiniais skelbė, kad Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos sustabdyti smūgius Rusijai, kol J. Ratcliffe'as lankosi Maskvoje.
Savo ruožtu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas laikraščiui „The Washington Post“ teigė, kad J. Ratcliffe'as į Maskvą atvyko dėl saugumo tarnybų kontaktų.
Tai greičiausiai buvo pirmasis J. Ratcliffe‘o, kaip CŽA direktoriaus, vizitas į Maskvą. Paskutinis žinomas CŽA direktoriaus vizitas į Rusiją įvyko 2021 m., kai tuometinis direktorius Williamas Burnsas nuvyko į Maskvą ir susitiko su V. Putinu.
Apie Tusko perspėjimus dėl Rusijos grėsmių: saugumo situacija Lietuvoje nepablogėjo
Po Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko perspėjimų, kad Rusijai didinant įtampą ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami, R. Kaunas neatmeta, kad Kremliaus hibridinių provokacijų grėsmė augs. Tačiau ministras tikina – saugumo situacija Lietuvoje per pastaruosius porą mėnesių nepablogėjo.
„Ukraina lygiai taip pat yra įvardijusi 7–9 mėnesių galimybių langą – tai sutampa būtent su Lenkijos kolegos terminu – per jį Rusija patirs vis didesnį spaudimą. Ir jos, sakykime, veiksmai arba galimybės eskaluoti papildomas hibridines atakas auga“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Kaunas.
„Tai apie tai ir yra kalbama – kad mes turime didinti savo budrumą, ypač rytų regione todėl, kad Ukraina geba kontratakuoti ir Rusija negeba pasiekti tų „laimėjimų“, kuriuos žadėjo savo piliečiams“, – pažymėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Vis dėlto, anot jo, saugumo situacija mūsų šalyje išlieka nepakitusi.
„Per paskutinius porą mėnesių saugumo situacija Lietuvoje nepablogėjo“, – nurodė krašto apsaugos ministras.
Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas perspėjo, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Rusija gali aštrinti karą Ukrainoje ir provokuoti NATO.
Šeštadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Lenkijos premjeras socialiniame tinkle „X“ parašė, kad Rusijai didinant įtampą ateinantys šeši mėnesiai bus lemiami, dėl to, anot jo, Lenkija ir Aljanso narės turi būti pasiruošusios.
Lenkijos premjeras taip pat teigė, kad Rusijos agresiją atremiančiai Ukrainai reikia didesnės paramos oro gynybai, o tai labai svarbu ir Lenkijos saugumui. Jis pridūrė, kad šios pagalbos teikimas yra visos Europos užduotis.
