„Čia dar vieną akcentą papildomą, kurį uždėsiu, ką bus svarbu akcentuoti ir man rytoj iš pat ryto Užsienio reikalų taryboje, Briuselyje nuo Irano klausimo prasidėsiančiame posėdyje, tai kad Amerikos pritaikyta taikos per jėgą formulė, akivaizdu, duoda savo rezultatą Irane ir aš labai norėsiu ją matyti, kad ji būtų pritaikyta taip pat ir Ukrainoje“, – specialioje LRT žinių laidoje sekmadienį kalbėjo K. Budrys.
Nes matome, kad kitos formulės kol kas neduoda tenai rezultato.
„Nes matome, kad kitos formulės kol kas neduoda tenai rezultato“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad karinių konfliktų pobūdis Irane ir Ukrainoje skiriasi.
„Žinia, kurią girdime tiek iš Izraelio, tiek iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tai nėra toks karas kaip kad Rusija pradėjo prieš Ukrainą, kur tikslas yra okupuoti valstybę, užgrobti dalį teritorijos. Ne, koncentravimasis yra į branduolinę programą ir Irano nuolat kartojamą siekį visiškai nušluoti nuo žemės paviršiaus Izraelį“, – sakė K. Budrys.
K. Budrys pirmadienį lankysis Briuselyje, kur su kolegomis Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje aptars situaciją Artimuosiuose Rytuose, Rusijos karą prieš Ukrainą. Į šį susitikimą pakviestas ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijus Sybiha.
„Apie tai, kad būtina didinti spaudimą ir gauti iš Irano sutikimą atsisakyti (branduolinės – BNS) programos esame ne kartą kalbėję Užsienio reikalų taryboje. Akivaizdu, kad tos europinės derybinės iniciatyvos nedavė tokio rezultato, kaip kad duoda kariniai smūgiai rezultatą“, – LRT sakė K. Budrys.
Pasak jo, šiuo metu galima fiksuoti, kad Iranas „yra pralaimėjusioje pozicijoje“ ir turi tik teroro ar tarptautinės laivybos trikdymo įrankius.
„Labai tikėtina, kad į tą pusę nesiims eiti Iranas, siekdamas išvengti atsakomųjų smūgių. Ir ragintume taip ir daryti, nebedidinti toliau įtampos, o susikoncentruoti į tai, kaip atstatys tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą ir duos leidimą įvairiems kontrolės įrankiams būti įgyvendintiems tuose branduoliniuose objektuose, kurie buvo atakuoti, tas yra labai svarbu ir Lietuva to irgi siekia“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Kaip rašė BNS, sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad tikslūs amerikiečių aviacijos smūgiai praėjusią naktį visiškai sunaikino pagrindinius Irano branduolinius objektus: požeminę sodrinimo gamyklą Forde ir objektus Natanze bei Isfahane.
Šiais smūgiais Vašingtonas prisidėjo prie Izraelio karo su Teheranu ir tai yra svarbus momentas Artimiesiems Rytams.
Irano Atominės energijos organizacija patvirtino smūgius, bet teigė, kad jos branduolinė programa nebus sustabdyta.
Savo ruožtu, po JAV smūgių Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad Iranui niekada negalima įsigyti branduolinės bombos, o ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) tokią galimybę pavadino grėsmę tarptautiniam saugumui.
Tačiau jos abi pabrėžė, kad Briuselis svarbiu Artimiesiems Rytams momentu lieka įsipareigojęs diplomatijai.
