„Mes tęsiame rekonstrukcijos projektus, teikiame humanitarinę pagalbą“, – kartu su Ukrainos diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo K. Budrys.
„Esu čia, kad atidaryčiau CPVA filialą Kyjive, jis padidins mūsų buvimą ir pastangas pritraukti programas, susijusias su švietimo įstaigų rekonstrukcija, priedangomis, taip pat padidins institucijų, padedančių jums greičiau įstoti į Europos Sąjungą (ES), pajėgumus“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, šis žingsnis žymi naują etapą Lietuvos ir Ukrainos partnerystėje, kuri orientuota į šalies atstatymą, demokratinių institucijų stiprinimą ir paramą europinės integracijos procesui.
A. Sybiha teigė, jog biuras koordinuos visus Lietuvos vykdomus rekonstrukcijos projektus.
Pagrindinė filialo Kyjive užduotis – stiprinti Ukrainos atsigavimo ir atstatymo projektų valdymą ir efektyvumą, didinti Lietuvos ir CPVA matomumą bei ieškoti naujų galimybių tolesniam Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimui.
Šiuo metu CPVA Ukrainoje įgyvendina programų ir projektų už daugiau nei 220 mln. eurų. Bendrai Lietuvos institucijos nuo 2022 metų Ukrainai suteikė paramos už 1,55 mlrd. eurų.
Filialo atidarymo renginyje K. Budrys pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Žitomiro miesto savivaldybe ir Ukrainos Atstatymo agentūra dėl antrojo Ukrainos ateities mokyklos įgyvendinimo etapo.
Lietuvos diplomatijos vadovas Ukrainoje taip pat susitiko su šios šalies vicepremjeru europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Tarasu Kačka.
Kaip vėliau penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija, politikai aptarė Ukrainos stojimo į ES proceso eigą, vykdomas reformas, finansinės paramos poreikį
Anot K. Budrio, Ukrainos narystė Bendrijoje yra stipriausia nekarinė saugumo garantija, kokią ES galime suteikti.
„Dabar yra lemiamas momentas sutelkti politinę valią ir atidaryti derybinių skyrių grupę „Pagrindai“. Esame neįtikėtinų besiginančios nuo agresijos šalies pastangų vykdant reformas liudininkai“ – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak pranešimo, pokalbio metu ministras akcentavo, kad siekis, jog Ukraina taptų ES nare ne vėliau nei 2030-iųjų sausį, turi išlikti, o Ukrainos atskyrimas nuo kitų kandidačių stojimo proceso yra nepriimtinas.
Susitikime taip pat pabrėžta, kad būtina užtikrinti ilgalaikę Ukrainos vykdomų reformų apimtis atitinkančią finansinę paramą Ukrainai.
Su V. Zelenskiu susitikęs K. Budrys: kurti bendras oro gynybos sistemas yra tikslingas žingsnis
Kyjive darbo vizitu viešintis paskirtasis užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, kad Ukrainos antidroninių pajėgumų patirtis yra neįkainojama, norint kurti bendras oro gynybos sistemas.
„Atremdama nuolatines masines atakas Ukraina pasiekė didžiulę technologinę pažangą. Matome jūsų valstybę kaip neatsiejamą Europos saugumo dalį, todėl kūrimas bendros oro gynybos sistemos, kurioje sėkmingai integruotume Ukrainos antidroninės kovos modelį, patirtį ir karo lauke jau sėkmingai ištestuotas priemones, būtų tikslingas žingsnis“, – URM pranešime cituojamas K. Budrys.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
K. Budrio ir V. Zelenskio susitikimo metu aptarta Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir integracijos į Bendriją proceso spartinimą, Lietuvos parama šiai nuo Rusijos besiginančiai šaliai. Taip pat kalbėta ir apie bendras pastangos siekiant taikos, didesnį spaudimą Rusijai bei saugumo garantijas Ukrainai.
Paskirtasis ministras pabrėžė, jog šiuo metu kritiškai svarbu atidaryti pirmąjį derybinių skyrių rinkinį, o iki šių metų pabaigos – ir likusius derybinius skyrius. Pasak jo, 2030 m. privalo išlikti kertine Ukrainos narystės ES data.
Taip pat apsikeista saugumo situacijos vertinimais po prieš savaitę įvykusio Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.
Tai penktasis K. Budrio vizitas Ukrainoje einant Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Pastarąjį kartą ministras šalyje lankėsi birželio 9 dieną.
