Kodėl premjerė per mišias sėdėjo, kai kiti stovėjo? Prabilo ir dvasininkai

Kodėl Lietuvos premjerė per iškilmingas mišias sėdi, kai net trijų valstybių vadovai stovi? Komentarų išvengti sunku.

Pati Vyriausybės vadovė aiškino, kad atsisėdo dėl smilkalų. Sako, nuo vaikystės jų netoleruoja, juolab koncentracija buvo didelė. Bandome aiškintis, ar galėjo bažnyčioje I. Ruginienė sunegaluoti nuo smilkalų? Bažnyčios patarnautojų teigimu, jei kas alpsta, tai ne nuo smilkalų.

„Karštis, va, ypatingai kai Žolinių atlaidai, tai vasaros pabaiga, karšta būna, tada oro trūksta, bet ne nuo smilkalų“, – teigė Krekenavos bazilikos zakristijonas Gediminas Kasperiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Krekenavos klebonas – mišių etiketo žinovas. I. Ruginienės sėdėjimą, kai visi stovi, iš dalies pateisina, iš dalies – ne.

„Žinoma, kai protokolas ir mandagumas sako, kad visi stovi – visi stovi. Jei visi sėdi, visi sėdi. Tačiau ji pasiaiškino, kad buvo sublogavusi, tai tada geriausiai tinka sėdėti ir galime tokį dalyką pateisinti. Bet kai antras valstybės asmuo – sunku pateisinti. Jeigu paprastas žmogus ar moteris būtų atsisėdusi, niekas nekreiptų dėmesio“, – aiškino Krekenavos bazilikos rektorius Gediminas Jankūnas.

Netoleranciją smilkalams žinantis lietuvis esą iš anksto stoja arčiau durų. Premjerei buvo galimas ir išskirtinis variantas.

„Ji galėjo galbūt neiti, bet jei žinojo šitą savo problemą, galėjo iš anksto informuoti Arkivyskupiją, kad liturgijoje būtų atsižvelgta. Gal bažnyčia būtų priėmusi sprendimą nenaudoti smilkalų, nes jie nėra liturgijoje privalomi“, – sakė G. Jankūnas.

Š. Mažeikos / BNS nuotr.

Paprastai smilkalai naudojami per katalikiškas šventes, kitomis, nekasdienėmis progomis.

„Gausus smilkalų kiekis aplink altorių irgi yra ženklas, kad Dievas pas mus ateina kaip slėpinys, kaip slėpinio debesis“, – teigė G. Jankūnas.

Smilkalų debesys, anot jo, nežalingi, ekologiški ir brangūs. Smilkalai perkami iš vienuolynų, parsivežami iš kelionių, net vyskupas tikrų smilkalų parūpina. Krekenavoje smilkomos trys rūšys.

„Yra mira, rožė ir nardas“, – vardijo G. Jankūnas.

Kvapai subtilūs, iškilmingi – kaip bažnyčia, kaip maldos kvapas ar liturginių rūbų aromatas.

„Žmonės išsineša tą kvapą ir į namus“, – sakė G. Kasperiūnas.

Kas tikra, kas ne, eksperimentų nereikia. Prisiuosčius autentikos, zakristijonas ant rusenančių angliukų smilkytuve užmetė pigaus lenkiško smilkalo. Priešingai nei originalas, jis akimirksniu uždūmino taip, kad net kartu burnoje.

„Jeigu jau kokie blogesni smilkalai, tai tas kvapas tiesiog riečia nosį. Tikrai žmonėms neduodam tokių kvapų“, – teigė G. Kasperiūnas.

Krekenava, pavyzdžiui, lenkiškus smilkalus, sako, laikanti tik kraštutiniu atveju, jei pritrūktų tikrų. Už kitas parapijas neatsako.