KOKS L. VOLKOVO UŽPUOLIMO VILNIUJE TIKSLAS?

Apie tai, kas galimi užpuolimo organizatoriai ir koks šio užpuolimo tikslas, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto dėstytoju, politologu Vyčiu Jurkoniu.

– Iš tikrųjų mes tokio pobūdžio reakciją girdėjome iš Vladimiro Putino dėl Aleksėjaus Navalno nunuodijimo, kad jeigu būtume norėję, būtume nužudę. Aš manau, kad vyksta tyrimas, Lietuvos institucijos turi bent keletą versijų. Akivaizdu, kad patys Rusijos demokratai mano, kad tai susiję su Kremliumi, galbūt veikiant per trečiuosius asmenis, samdant kriminalinius elementus. Manau, kad tyrimas atskleis daugiau detalių, bet akivaizdu, kad tai yra politiškai motyvuotas užpuolimas, suprantamas kontekstas. A. Navalno nužudymas, jo komandos aktyvi veikla, artėjantys V. Putino perrinkimai – motyvų Kremliui tikrai yra. Tai dar vienas toks rimtas signalas visiems tiems, kurie kartais galbūt paniekinamai kalba apie tą pasipriešinimą, opozicijos veiklą, kad neva jiems niekas negresia. Mes turime nemažai nužudytų ir įkalintų žmonių, ir transnacionalinės grėsmės yra, kuomet naudojamasi tarptautinėmis institucijomis pateikiant tarptautinį ieškinį. Taip kad tai yra rimta ir matant Lietuvos institucijų reakcijas, panašu, kad Lietuvos tarnybos tai traktuoja rimtai, kaip ir turėtų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra ir tokių svarstymų, kad L. Volkovas buvo sužeistas tik norint pademonstruoti, kad Lietuvoje nėra saugu, o teisėsauga esą neįgali apsaugoti žmonių. Sutiktumėt su tokia mintim?

– Čia irgi klausimas, ar tai nėra tam tikrų žmonių bandymas dangstyti to, kas jau yra prikalbėta anksčiau – kad neva opozicija yra neįgali, kad ji niekam nerūpi. Manau, kad mūsų teisėsauga tirs visas versijas. Mes žinome, kad buvo ir A. Navalno kameros imitacijos padegimas prie savivaldybės, kad buvo sekiojami žmonės. Ir čia dalykas, kuris vyko Lietuvos teritorijoje. Galbūt kažkas galvojo, kad čia nereikšmingi dalykai, neapykantos kalba, bet visą šitą užpuolimą reikėtų matyti platesniame kontekste. Tie žmonės gauna grasinimų ir per socialinius tinklus. Ir būta tokių epizodų, kai jiems buvo grasinama ar prie jų priekabiaujama. Manau, kad Lietuvos institucijos prie to dirba. Mes matėme valstybės pareigūnų pareiškimus. Aš kažkaip tikėčiausi, kad visas tas spektras įmanomų versijų bus įvertintas ir išgirsime iš jų tas išvadas. Kol kas svarstyti ar teigti užtikrintai, kad yra viena arba kita, manau, yra per anksti.

– Dalis politikų dabar užsimena, kad reikėtų didesnės apsaugos Lietuvoje esantiems rusų opozicionieriams. Ar, jūsų nuomone, to reikėtų?

– Na, mes apie tai kalbėjome po „Ryanair“ pagrobimo istorijos, kuomet buvo labai susirūpinta saugumu – visų pirma Baltarusijos demokratų, bet kartu ir Rusijos demokratų. Mes žinome, kad Svetlana Cichanouskaja yra demokratinės Baltarusijos lyderė, turi Lietuvos valstybės apsaugą. Bet čia yra kartu ir pasirinkimas konkrečių asmenų. Nes tai yra ne tik saugumas, bet ir tam tikras laisvės apribojimas. Tai, aišku, yra išlaidos ir Lietuvos biudžetui. Yra kitos priemonės, kurių irgi buvo imtasi, kiti algoritmai, kalbant apie platesnę demokratų bendruomenę, aktyvistus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, buvusius politinius kalinius. Tai nėra kažkokia naujiena Lietuvos institucijoms.