MERŲ IR VICEMERŲ ATLYGINIMŲ SKAIČIAVIMO TVARKA PRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI
Dabartinė merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
KT vertino įstatymą, kuris koeficientus merų ir vicemerų atlyginimams skaičiuoti numato pagal tai, ar jų vadovaujamoje savivaldybėje yra 100 tūkst. gyventojų, ar mažiau.
Pasak Teismo, merų ir vicemerų darbo užmokesčio dydžiai gali būti nustatomi atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas.
Nutarime pažymima, kad pagal dabartinę tvarką penkių savivaldybių merai ir jų pavaduotojai gaudavo didesnę pareiginę algą nei likusių 55 savivaldybių.
Pasak Teismo, daugumos iš 55 antrajai grupei priskirtų savivaldybių merai vadovauja skirtingo dydžio taryboms (nuo 15 iki 25 narių) turėdami po vieną vicemerą, taigi jų veiklos apimtis ir atsakomybės mastas dar ir šiuo aspektu yra skirtingi, nors pareiginės algos koeficientas – visiems vienodas.
„Netoleruotinas toks reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis“, – sakoma nutarime.
Nutarime teigiama, kad Seimas gali nustatyti ir kitus objektyvius kriterijus, lemiančius savivaldybių merų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį, ne tik savivaldybės gyventojų skaičių.
Tam, kad Seimas turėtų laiko pakeisti merų ir vicemerų atlygį reguliuojančiam įstatymui, oficialiai Konstitucinio Teismo nutarimas bus paskelbtas 2020 metų sausio 2 dieną.
Teisės aktas ar jo dalis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad jis prieštarauja Konstitucijai.
KT taip pat pažymėjo, kad dėl teisėtų lūkesčių apsaugos kovą išrinktoms savivaldybių tarybų vadovams negali būti nustatytas mažesnis darbo užmokestis nei jų kadencijos pradžioje.
Į KT dėl merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarkos kreipėsi daugiau kaip 30 parlamentarų, tarp jų – daugiausiai konservatorių atstovai, taip pat yra keli liberalų, socialdemokratų, „valstiečių“, „tvarkiečių“ parašai.
Seimo nariai kėlė klausimą, ar dabartinė atlyginimų skaičiavimo tvarka atitinka nuostatą „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.
Seimo narių manymu, neaišku, kodėl pasirinktas vos vienas gyventojų skaičiaus slenkstis – 100 tūkst. gyventojų.
Merai sveikina KT kritiką
Savivaldybių vadovai sveikina Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog dabartinė merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka neatitinka pagrindinio šalies teisės akto.
Su tokiu sprendimu sutinka tiek didesnių nei 100 tūkst. gyventojų, tiek mažesnių savivaldybių merai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad KT sprendimas yra „pagrįstas ir racionalus“ bei laukia pokyčių.
„Kaip suprantu, mano žmona pasidžiaugs, kad parnešiu daugiau pinigų, – ironizavo R. Šimašius. – Bet niekada nesiguodžiau tuo, kad yra per mažai“.
Jo teigimu, Vilniuje aktualesnis atlyginimo diferencijavimo klausimas savivaldybės administracijos tarnautojams, nes savivaldybėje atlyginimai vargiai leidžia konkuruoti su sostinėje veikiančiomis ministerijomis, valstybinėmis institucijomis.
„Dėl to tos žirklės, galimybė mokėti realiai daugiau kai kuriais atvejais, kad žmonių būtų mažiau, o rezultatai geresni, kartais turėtų būti. Natūralu, kad tie dalykai galėtų būti susieti su vidutiniu atlyginimu būtent tame regione“, – aiškino R. Šimašius.
„Teisingai kažkas iškėlė klausimą – ar teisinga, kai Vilniaus ir Birštono merai gali gauti panašius atlyginimus, kai tiek darbų, tiek atsakomybių apimtys skiriasi. Labai tikiuosi, kad ir šita sritis susitvarkys, ačiū Seimo nariams, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą“, – BNS teigė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Jis teigė, kad šiuo metu jo alga „į rankas“ yra 1800-1900 eurų, tačiau 2015 metais jam tapus meru pirmąjį kartą, alga esą buvo mažesnė nei administracijos skyrių vedėjų.
„Čia ir reikia diskutuoti. Įsivaizduokime 100 tūkst. ribą. O 95 tūkst.? Ar sumažėjo darbų? Galbūt darbų netgi padaugėjo, nes tau reikia susigrąžint tą 100 tūkst. gyventojų“, – teigė A. Visockas.
Kolegai pritaria ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas, kurio vadovaujamoje savivaldybėje gyventojų skaičius jau kelerius metus nebesiekia 100 tūkstančių.
„Kriterijus nėra teisingas, nes žemiau 100 tūkstančių yra ir 90 ar devyniasdešimt keli tūkstančiai ir 25 ar 40 tūkstančių. Jie pastatomi ant vienos pakopos, o atsakomybė ir darbo apimtis – šiek tiek skirtingi (...), Panevėžys jau gal metai iškrito iš to šimtuko, bet mes vis tiek dar esame šalia, miestas netampa kitoks su visa savo didmiesčio problematika“, – BNS dėstė jis.
Savivaldybės vadovas sako gaunantis per 1800 eurų atlyginimą, bet mažesnį, nei vienas iš jo pavaduotojų, turintis didesnį stažą valstybės tarnyboje. Jis sako, kad gyventojų skaičius galėtų likti kriterijumi, tačiau reikėtų nustatyti platesnį diferencijavimą didesnėms nei 100 tūkst. gyventojų savivaldybėms.
Anot Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės, atlyginimų skaičiavimo tvarka, kai vienintelis kriterijus yra gyventojų skaičius, neobjektyvi, nes uždarbis nepriklauso nuo savivaldybės valdomo biudžeto.
Ji BNS teigė, kad skaičiuojant merų ir vicemerų algas, turėtų būti atsižvelgiama ir į darbo rezultatus, krūvį bei patirtį.
„Šiandien mes matome labai skirtingas savivaldybių pozicijas, skirtingus rezultatus, bet atlyginime tai neatsispindi. Ypatingai vicemerų atlyginimai yra labai maži“, – kalbėjo A. Miškinienė.
Per 50 tūkst. gyventojų turinčio Alytaus meras Nerijus Cesiulis taip pat sutinka, kad ne gyventojų skaičius turi lemti atlyginimą.
„Reikėtų kažkokius kriterijus įsivesti, pasižiūrėti miesto ar miestelių proveržį, matyti jų darbus atsakomybes, merų ar administracijos indėlį į tam tikrą veiklą“, – sakė N. Cesiulis.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.6 komentarai -
2 komentarai -
BNS inf.0 komentarai
...