„ES gynybai reikia „didžiojo sprogimo“, nebegalime tokiu žingsnis po žingsnio gerinimo situacijos keliu pasiekti tai, ko mums reikia“, – ketvirtadienį Seime sakė jis.
A. Kubilius Lietuvos parlamente dalyvavo diskusijoje „Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities“.
„Turime atsakomybę už savo gynybą persikelti ant savo pečių“
Eurokomisaras teigė, kad šios dienos pamatas ES darbams yra sena išmintis, kad jei nori taikos, turi ruoštis karui.
„Per tris mėnesius Rusija pagamina daugiau ginklų negu visos NATO šalys, įskaitant JAV, per metus“, – sakė A. Kubilius.
Anot jo, šiemet Rusija pagal perkamosios galios paritetą karo reikalams žada skirti daugiau lėšų negu visos ES šalys bendrai skirs gynybai.
„Suprantant tokią situaciją ir girdint žvalgybos perspėjimus (...), kad Rusija gali būti ne tik pasiruošusi, kad ir, atrodo, planuotų, planuoja šiuo metu galimybę patikrinti NATO penktojo straipsnio galiojimą dar iki 2030 metų, tai yra tie dalykai, kurie labai aiškiai suformuluoja, kaip turime reaguoti į tokius iššūkius ir į tokią, pavadinkime, į mūsų saugumo arba gynybos krizę“, – kalbėjo eurokomisaras.
Jo teigimu, taip pat reikia atsižvelgti į besikeičiančius Jungtinių Valstijų prioritetus.
„Visi gerai suprantame, kad JAV, nepaisant visų mūsų emocijų ar kitokių tarpusavio pasiaiškinimų, vis daugiau dėmesio skirs augančiai Kinijos galiai, tam turės skirti vis daugiau savo resursų, skirtų saugumui užtikrinti. Natūraliai turime planuoti, kad Amerikos dalyvavimas rūpinantis mūsų saugumu dėl tokių priežasčių gali evoliuciniu būdu nuosekliai mažėti“, – tvirtino A. Kubilius.
„Dėl to turime atsakomybę už savo gynybą persikelti ant savo pečių“, – pridūrė eurokomisaras.
„450 mln. europiečių neturėtų piktintis ar pykti, kad 340 mln. amerikiečių, turėdami savo darbotvarkę ir savo iššūkius, ne visada galės padėti mums apsiginti nuo 140 mln. gyventojų turinčios Rusijos, kuri per trejus metus niekaip negali įveikti 28 mln. gyventojų turinčios Ukrainos“, – kalbėjo jis.
Andrius Kubilius. R. Riabovo / BNS nuotr.
Komisijos siūlymai
Pasak A. Kubiliaus, Europos Komisija jau yra parengusi parengties užtikrinimo iki 2030 metų strategiją.
Jis sakė, kad birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi patvirtinti naujus ES pajėgumų tikslus, kurie taps pamatu Europos Komisijai planuoti tolesnę veiklą, padedant šalims narėms įgyvendinti tuos tikslus.
A. Kubilius pabrėžė, kad ES planai stiprinti karinius pajėgumus niekaip nekonkuruoja su NATO planais.
„Turime suvokti, kad (Rusijos prezidento Vladimiro – BNS) Putino neatgrasysime jam paskaitę ar pamojavę Baltąja knyga, todėl svarbiausias darbas laukia toliau. Atgrasyti galima tik realiais mūsų produkcijos skaičiais – tankais, artilerija, dronais. Svarbiausia yra įgyvendinimas“, – sakė jis.
Eurokomisaras atkreipė dėmesį, kad vadinamojoje Baltojoje knygoje Ukrainos gynyba yra sudėtinė Europos gynybos dalis. Numatoma pirkti daugiau ginkluotės iš Ukrainos ir ją kaip paramą skirti šios valstybės kariuomenei.
ES gynybai reikia „didžiojo sprogimo“, nebegalime tokiu žingsnis po žingsnio gerinimo situacijos keliu pasiekti tai, ko mums reikia.
Minėdamas praktinius Europos Komisijos žingsnius, A. Kubilius teigė, kad parengtas SAFE programos reglamentas, pagal kurį šalims narėms galės būti suteikta 150 mlrd. eurų lengvatinių paskolų.
Taip pat planuojama leisti šalims narėms 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, išleisto gynybai, neskaityti į biudžeto deficitą.
„ES sukuria galimybes šalims narėms skirti gynybai apie 800 mlrd. eurų papildomų išlaidų per artimiausius ketverius metus. (...) čia kalbame tik apie papildomas išlaidas. Suskaičiavus išlaidas, kurias šalys narės gali skirti lėšų per artimiausius ketverius metus, įsivaizduokime idealų variantą, kad visi nuo naujų metų pradeda skirti po 3,5 proc. BVP gynybai, vien per metus tai yra 600 mlrd. eurų gynybai, per ketverius metus – 2,4 trln. eurų gynybai“, – sakė eurokomisaras.
Pavyzdys – Ukraina
Jis pabrėžė, kad Europa privalo smarkiai didinti karo pramonės apimtis, ir pavyzdžiu, kaip tai galima padaryti per gana trumpą laiką, nurodė Ukrainą.
A. Kubiliaus duomenimis, per trejus pastaruosius metus Ukrainos gynybos pramonės pajėgumai išaugo 35 kartus, o jų gaminama ginkluotė yra geros kokybės, be to, daug pigesnė.
„Jeigu ES šalims reikėtų dalyvauti tokiame kare, koks vyksta Ukrainoje, tai mūsų resursai ilgai neatlaikytų tai, ką turime sukaupę“, – sakė A. Kubilius ir akcentavo būtinybę rasti būdų, kaip smarkiai padidinti masinę konvencinės produkcijos gamybą – artilerijos, dronų, raketų ir pan.
Anot eurokomisaro, Baltojoje knygoje taip pat numatyta stiprinti strateginių įgalintojų pajėgumus – tokių, kaip kosmoso žvalgybos duomenys, sunkių krovinių aviacinis pervežimas, papildymas degalais ore ir kitų svarbių kariuomenei dalykų.
„Šiuo klausimu esame labai ir labai stipriai priklausomi nuo transatlantinių partnerių, šitoje srityje turime labai spartinti savo reikalus“, – kalbėjo jis.
Taip pat planuojama plėtoti bendroeuropinius interesus apimančius gynybos projektus – tokius kaip oro gynybos skydas, kibernetinės gynybos skydas, kosmoso gynybos skydas.
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius teigė, kad Europos Komisijos elgesys egzistencinės grėsmės akivaizdoje nuvylė.
„Ką tai reiškia 150 mlrd. paskolų? Ir dar apribojimas Mastrichto kriterijams 1,5 proc. ir ketveriems metams? Žvelgiant į Lietuvos BVP, tai būtų 5 mlrd. eurų, Lietuvai reikia mažiausia 20 mlrd. eurų ir kuo greičiau, iki 2030 metų. Kaip apginti tokią Europą su tokiais sprendimais?“ – klausė jis.
Stiprinti gynybą Europoje nutarta Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje 2022 metų vasarį ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) kalbant apie didesnį Europos indėlį į savo gynybą.
Praėjusią savaitę viešai pristatytoje Baltojoje knygoje pateikiami sprendimai, kaip pašalinti kritines pajėgumų spragas ir sukurti tvirtą pramoninę gynybos bazę, siūlomi būdai, kaip valstybės narės galėtų daugiau investuoti į gynybą, pirkti gynybos sistemas ir padidinti Europos gynybos pramonės parengtį ilguoju laikotarpiu.
