„LAISVIEČIAI“ KOL KAS NEATSKLEIDŽIA, AR PALAIKYS BIUDŽETO PROJEKTĄ: ATSAKYMAS – ANTRADIENĮ RYTE

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtina, kad nors patobulintame biudžeto projekte yra nemažai teigiamų dalykų, tačiau atsakymo kaip „laisviečiai“ balsuos dėl kitų metų biudžeto – dar nėra.

Pasak jo, galutinis sprendimas bus priimtas antradienį, prieš plenarinį Seimo posėdį.

„Dėl biudžeto po pirmojo svarstymo yra patobulinti siūlymai, patobulintas biudžetas, į Vilnius-Utena kelio finansavimą yra atsižvelgta, į neformalaus ugdymo biudžeto dalies būreliams didinimą yra atsižvelgta, dabar keletas mažų patobulinimų yra atlikta šį rytą Vyriausybėje, tai rytoj galutinai apsitarsime frakcijoje ir tada tikrai prieš posėdį informuosime, kaip balsuosime dėl jo“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams Vyriausybėje teigė V. Mitalas.

„Su frakcija nešnekėjome, pasišnekėsime rytoj ryte. (...) Pirma sprendimas, paskui komunikacija, mes tokiu principu vadovaujamės“, – tvirtino jis.

Tai, kad sprendimas dėl biudžeto projekto bus priimtas tik antradienį, patvirtino ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Dėl biudžeto rytoj frakcija tarsis. Yra dalykų, kuriuos verta palaikyti, bus rytoj sprendimas“, – sakė politikė.

ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.

Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.