Scanpix nuotr.

LENKIJA SUSIRŪPINUSI DĖL LIETUVOS POLITIKŲ NESUTARIMŲ DĖL ASTRAVO AE

2020-07-15 11:22
Paulina Levickytė, ELTA

Lenkijos Senato vicepirmininkas Michałas Kamińskis išsiuntė laišką Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkui Gediminui Kirkilui, kuriame kelia didelį susirūpinimą dėl galimo elektros energijos importo iš Astravo atominės elektrinės į Baltijos šalis. Laiške pažymima, kad Lenkija seka visas Lietuvos politikų diskusijas bei pozicijas dėl Astravo AE.

Lenkijos Senato vicepirmininkas laiške, kurį pavyko gauti ir Eltai, pažymi, kad Lenkija vertina abipusį įsipareigojimą bendradarbiauti energetikos sektoriuje, ypač kalbant apie Baltijos valstybių sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu.

„Mes labai vertiname abipusį įsipareigojimą bendradarbiauti energetikos sektoriuje, ypač kalbant apie Baltijos valstybių sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklu. Suprantame, kad jums labai svarbu, jog šis projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau“, – teigiama laiške.

Kita vertus, antroje laiško dalyje M. Kamińskis atkreipia dėmesį, kad Lenkija nuosekliai stebi Lietuvos politikų tarpusavio diskusijas apie galimą elektros energijos importą iš Astravo atominės elektrinės.

„Su dideliu susirūpinimu sekame jūsų tarpusavio diskusijas apie galimą elektros energijos importą iš Astravo atominės elektrinės ir Rusijos į Baltijos šalis. Suprantame jūsų teisinį įsipareigojimą dėl Astravo atominės elektrinės ir remiame jūsų pastangas apriboti elektros importą į Baltijos šalis, kurios taip pat užtikrins Lenkijos rinkos apsaugą“, – teigia M. Kamińskis.

Ž. Pavilionis: tai signalas, kad sinchronizacija su Lenkija gali ir neįvykti

ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis Eltai teigė, kad tai signalas Lietuvos politikams, jog Lenkija susirūpinusi dėl Lietuvos tarpusavio ginčų ir stiprios pozicijos nepriėmimo dėl Astravo AE. Pasak Seimo nario, Lenkija suinteresuota, kad Lietuva nepirktų elektros iš Astravo AE.

„Šis laiškas tik patvirtina mūsų nuogąstavimą, jeigu mes vis dėlto nusileisime latvių bei juos atakuojančios Rusijos spaudimui pirkti elektrą, tai mūsų sinchronizacija su Lenkija tiesiog neįvyks. Ir taip ji jau buvo nukelta iš 2020 m. į 2025 metus. Jeigu mes norime sinchronizuotis ir atsitraukti nuo tos rusiškos elektros, tai pirkimas ir Astravo AE dominavimas Baltijos šalių rinkoje yra mirties nuosprendis sinchronizacijai“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.

Jeigu mes norime sinchronizuotis ir atsitraukti nuo tos rusiškos elektros, tai pirkimas ir Astravo AE dominavimas Baltijos šalių rinkoje yra mirties nuosprendis sinchronizacijai.

Anot jo, Lenkija atkreipia dėmesį, kad Lietuva savo pozicija dėl Astravo AE gina ne tik savo ar Baltijos valstybių interesus, bet ir Lenkijos.

„Lenkijos Senato vicepirmininkas Michałas Kamińskis, kaip senas Lietuvos draugas ir nuoširdžiai besirūpinantis mūsų visais reikalais, vienas iš tų „aukso amžiaus tarp Lietuvos ir Lenkijos“ kūrėjų, kai santykiai buvo labai geri, kai mes visus strateginius sprendimus energetikoje bei užsienio politikoje priimdavome kartu, dabar nuoširdžiai jaudinasi. Jis darė viską, kad Lenkija ir Lietuva eitų į Vakarus ir laisvės erdvė Rytuose plėstųsi, o dabar jis mato, kiek aš suprantu iš to laiško, mes darome kažką, kas gali prieštarauti pačios Lenkijos interesams“, – teigė Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionis viliasi, kad G. Kirkilas Lenkijos Senato vicepirmininko laišku pasidalins su prezidentu Gitanu Nausėda.

G. Kirkilas: bendra Lietuvos pozicija bus aptariama VGT

ERK pirmininkas Gediminas Kirkilas Eltai patvirtino, kad bendra Lietuvos pozicija dėl Astravo AE bus aptariama ketvirtadienį Valstybės gynimo taryboje (VGT).

„Bendra pozicija bus priimta ketvirtadienį Valstybės gynimo taryboje (VGT) ir visi ginčai bus išspręsti. Tai yra labai gerai, kad Lenkija reiškia tokį susirūpinimą ir yra suinteresuota. Yra planas ir jis tikrai bus įvykdytas. O dėl ko mes diskutuojame? Dėl to, kad yra nesutarimai su Latvija. Šiaip Lietuva yra išbandžiusi visą atsijungimą ir pati gali tai daryti, kitos Baltijos valstybės taip pat gali tai daryti, ir kitos Baltijos valstybės taip pat yra išbandžiusios. Taip kad procesas vyksta pagal planą, o kad Lenkijos Senato vicepirmininkas reiškia susirūpinimą, taip pat labai gerai. Vadinasi, jie palaiko mūsų prisijungimą prie europinių tinklų“, – sakė jis.

Anot jo, Lenkijos Senato vicepirmininko laiškas yra diplomatinis gestas, kuris parodo, kad Lenkija palaiko Lietuvą sinchronizacijos kelyje.

„Dar kartą sakau, bendra pozicija bus ir visi ginčai bus išspręsti. Likti vien tik tai sau ir išskristi be Latvijos taip pat nėra labai teisinga, todėl prezidentas atšaukė vizitą ir mes norime turėti bendrą Baltijos valstybių poziciją. Tai yra labai svarbu, mes to ir siekiame (...) Tai diplomatinis, aišku, gestas. Mes visuomet palaikome ryšius su Lenkija įvairiais lygiais – ir su Europos reikalų komitetų pirmininkais, ir vicepirmininkais bei Senatu ir Seimu. (...) Svarbu, kad jie mus palaiko sinchronizacijos kelyje, ir čia yra esmė, nes kito kelio prisijungti prie Europinių tinklų, be Lenkijos, mes neturime“, – sakė G. Kirkilas.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda savo metinėje kalboje teigė, jog dėl Astravo AE vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Šalies vadovas ragino sutelkti jėgas ir drauge kalbėtis su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis.

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, šiuo metu yra deramasi su Baltijos šalimis dėl bendro plano, kaip išvengti Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimo į rinką. Toks susitarimas, ministro teigimu, leidžia įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą.

Tuo metu konservatoriai laikosi pozicijos, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai šiose šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus.