„Gavome pažadą, kad politiniu lygmeniu bus dirbama užtikrinant adekvačią apsaugą, užtikrinant ir šeimos statusą ir tam tikras teises, kurios būdingos šeimai, ir kad nebus bandoma atlikti priešiškų dalykų, kurie žemintų pačią šeimą ir jos sampratą“, – po susitikimo žurnalistams komentavo advokatas Aivaras Žilvinskas.

Teisininkas pabrėžė – svarbu, kad tos pačios lyties poros būtų pripažintos šeimomis. Anot jo, šiuo klausimu su premjere bendruomenė turi vienodą požiūrį.

„Svarbiausias dalykas yra pabrėžti, kad nepriklausomai nuo to, kokie teisės aktų projektai bus priimti, partnerystė ir vienos lyties asmenų šeimos yra taip pat šeimos. Mes džiaugiamės, kad ir premjerė šiuo požiūriu su mumis yra toje pačioje valtyje“, – teigė advokatas.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigė išsakiusi premjerei raginimą kuo greičiau išspręsti partnerystės klausimą.

„Aš perdaviau aiškią žinią, kad bendruomenė laukia politinės lyderystės ir šio klausimo sprendimo, nes klausimas nesprendžiamas ne tik nuo paskutinių teismo sprendimų, bet tas klausimas nesprendžiamas daugiau nei dvidešimt metų. Manau, kad tiek bendruomenės žmonės yra pavargę nuo šio klausimo sprendimų ir tai tikrai emociškai daug kainuoja. Taip pat ir visuomenė yra pavargusi nuo nuolatinio šio klausimo sprendimo kėlimo, tų sprendimų neradimo“, – žurnalistams antradienį kalbėjo J. Juškaitė.

Bendruomenė tikisi, kad bus laikomasi KT sprendimo

Balandį Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Premjerė I. Ruginienė po susitikimo pabrėžė – nors dėl partnerystės klausimo tarp politikų ir visuomenės kyla nesutarimų, KT nutarimai įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti tos pačios lyties porų teises.

„Pirmiausiai, tai yra eilė teismo sprendimų ir laimėtų bylų, kurios įpareigoja valstybę atlikti tam tikrus veiksmus. Tai patinka, nepatinka, norime ar nenorime – tam tikrus veiksmus turėsime atlikti, vadovaujantis teismų sprendimais“, – teigė premjerė.

Vis dėlto, LGBTQ+ bendruomenė tikina suprantanti, kad kelias link partnerystės įstatymo priėmimo nebus lengvas. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė anksčiau yra teigusi, kad vargu, ar lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektas Seime sulauktų palaikymo. Ji akcentavo, jog parlamente įvairiose stadijose yra ne vienas partnerystę reglamentuojantis projektas, kurio nepavyko priimti ir liberalesniam praėjusios kadencijos Seimui.

Ministrė taip pat buvo nurodžiusi, kad savo pozicijos dėl partnerystės klausimo nekeičia – ji siūlytų imtis anksčiau Seimui teikto Artimo ryšio įstatymo projekto.

Žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė pabrėžia, kad politikai turės vykdyti KT sprendimą.

„Svarbu, kad nei premjerė, nei valdančioji dauguma neatsitraukia arba nekelia klausimo, kad šioje valstybėje galima nevykdyti teismo spendimų. Tai šį patikinimą aš išgirdau. Teisingumo ministerija bet kokiu atveju turės vienokiu ar kitokiu būdu spręsti klausimą dėl partnerystės registravimo (...). Raginčiau visus politikus susitelkti, suprasti, kad šitas klausimas turi būti išspręstas.

ELTA primena, kad Vyriausybės vadovė I. Ruginienė yra žadėjusi atnaujinti diskusiją dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo.

Vis dėlto, toks siekis nebuvo įtrauktas į naujosios ministrės pirmininkės suformuotos Vyriausybės programą. Pastarojoje numatyta kovoti su neapykanta prieš LGBT bendruomenę. Tiesa, analogiškas punktas buvo įtrauktas ir į 19-osios Vyriausybės programą.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.