Valdančiųjų mokestinę politiką V. Čmilytė-Nielsen komentavo savo kalboje, pasakytoje šeštadienį vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje.

„Matome daug ciniško žaidimo tuo, kas svarbiausia – pasitikėjimu valstybe. Ir šiam žaidimui pernelyg pataikaujama. Tarsi būtų negana šių sumaiščių, mes matome ir didžiausių koalicijos partnerių blaškymąsi – atsiranda idėjos, kurias įgyvendinus mums gresia blogiausiu atveju ekonomikos regresas, o geriausiu – stagnacija. Koalicija, o ypač – socdemai, siūlo kelius, kurie ir neaišku, kur veda, ir prieštarauja vienas kitam.

Akivaizdu, kad planuojamos mokesčių reformos su gynyba turi labai mažai ką bendro. Tai pastebi vis daugiau tiek finansų, tiek ir gynybos ekspertų. Planuojami mokestiniai pakeitimai, kurie skaudžiai guls ant produktyviausių visuomenės grupių pečių, tai – tiesiog mėginimas kurti kairiųjų išsvajotą socialistinę gerovę. Dar neaišku, ar jis bus sėkmingas“, – šeštadienį kolegoms tarybos posėdžio metu kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji kartojo mananti, kad mokesčių pertvarkas planuojantys valdantieji elgiasi negarbingai. Pasak liberalų lyderės, kritikos nusipelno ir koalicijos planai steigti Regionų ministeriją bei kitas naujas institucijas.

„Seniausiai žinoma, kad krizė yra patogiausia priedanga įgyvendinti savo darbotvarkę, tačiau imtis tokios mokesčių reformos, prisidengiant poreikiais gynybai, yra ir neteisinga, ir negarbinga. Kaip ir kurti Regionų ministeriją, prisidengiant rūpesčiu regionais, kurti Maisto kainų kontrolės komisiją, tikintis pažaboti kainas, ar griauti sistemą skatinančią kaupti senatvei, prisidengiant rūpesčiu senoliais“, – aiškino Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Seniausiai žinoma, kad krizė yra patogiausia priedanga įgyvendinti savo darbotvarkę.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Liberalų sąjūdžio frakcija savo ruožtu teikia Seimo rezoliuciją, kuria siūlo visus valstybės finansus planuoti, atsižvelgiant į gynybos poreikius, pavyzdžiui, numatant, kad trečdalis pajamų nuo ekonomikos prieaugio būtų skiriama gynybai. Minėtu dokumentu taip pat siūloma, kad į gynybos finansavimo planavimą būtų įtrauktos visos Seimo frakcijos.

ELTA primena, kad iki 2030-ųjų krašto apsaugai Lietuva siekia skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus. Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį.

Siekdama didesnio finansavimo gynybai koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.

Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.

V.  Čmilytė-Nielsen: reikia grąžinti pagarbą faktams

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuvoje šiuo neramiu laikotarpiu reikia ypač stipraus sveiko proto politikos balso bei pagarbos faktams.

„Turime grąžinti pagarbą faktams. (...) Taip, tai ambicingas uždavinys dabar, kai vis sunkiau atskirti realybę nuo „feikų“, objektyvius faktus nuo manipuliacijų, kai didelė dalis žmonių, vedami nuovargio ir persisotinimo informacija, nori labai paprastų sprendimų sudėtingoms problemoms“, – pranešime cituojama opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Kai vis labiau neaiški rytdiena, tokiame chaose aiškus ir racionalus, sveiko proto politikos balsas turi gerokai daugiau galimybių būti išgirstas“, – tvirtino V.  Čmilytė-Nielsen

Pasak jos, būtina atvirai ir atsakingai įvardinti ne tik karines, ekonomines, bet ir ideologines grėsmes, kurios šiandien kelia pavojų pamatinėms demokratijos vertybėms.