Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje, vyksiančiame suvažiavime politikė taip pat pristatė dviejų metų kadencijos ataskaitą.
„Vertinu šį pasitikėjimą, mūsų kartu nueitą kelią. (...) Mes augame, daromės labiau matomi, ryškesni ir didmiesčiuose, ir sostinėje, ir regionuose“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Nuo 2019-ųjų partijos pirmininkės pareigas einanti politikė per praėjusią savaitę vykusius rinkimus sulaukė 86,51 proc. liberalų palaikymo. Su ja varžėsi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, surinkęs kiek daugiau nei dešimtadalį balsų.
Suvažiavime partija patvirtino ir dvi rezoliucijas dėl Lietuvos stabilumo atkūrimo ir dėl įsipareigojimų Ukrainai tęstinumo.
Pirmojoje pabrėžiama, jog po 2024-ųjų Seimo rinkimų sudaryta valdančioji dauguma, „įtraukdama antisemitinę partiją „Nemuno aušra“, legitimizavo antisemitizmą ir apjuodino Lietuvos pažangą tarptautinėje erdvėje“.
Liberalų sąjūdis rezoliucijoje įsipareigojo remti sprendimus, stiprinančius Lietuvos gynybos atsparumą, žmogaus teises ir energetinę nepriklausomybę, bei priešintis bandymams atgaivinti santykius su Rusija ir Baltarusija ar riboti piliečių pasirinkimus švietimo ir sveikatos srityse.
Tuo metu antrojoje rezoliucijoje dar kartą patvirtintas Liberalų sąjūdžio palaikymas Ukrainos kovai prieš Rusijos agresiją.
Dokumente akcentuojama būtinybė pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, užtikrinti visapusišką karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą, taip pat užtikrinti neatlygintiną medicininį gydymą bei socialines garantijas Ukrainoje sužeistiems Lietuvos savanoriams ir pratęsti laikinąją apsaugą Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams.
Šios politinės jėgos lyderio kadencija trunka dvejus metus, tačiau kadencijų skaičius nėra ribojamas.
Šiuo metu liberalai Seime turi dvylika atstovų.
(be temos)
(be temos)