LIETUVA NEKETINA STATYTI PRODUKTOTIEKĮ IŠ MAŽEIKIŲ Į KLAIPĖDĄ

Vyriausybės kancleris abejoja, kad Lietuva ryžtųsi savo lėšomis statyti beveik 400 mln. litų vertės produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą - jo reikia sunkioje finansinėje padėtyje esančiai naftos bendrovei "Orlen Lietuva".

Vyriausybės kancleris abejoja, kad Lietuva ryžtųsi savo lėšomis statyti beveik 400 mln. litų vertės produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą - jo reikia sunkioje finansinėje padėtyje esančiai naftos bendrovei "Orlen Lietuva".

Alminas Mačiulis teigia kol kas tokios idėjos plačiau komentuoti negalintis, nes produktotiekio galimybes antradienį aptars "Orlen Lietuvos" vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniaušas Fanfara) ir premjeras Algirdas Butkevičius.

"Kiek ankstyva klausti - rytoj kaip tik ponas I.Fafara atvyksta pas ministrą pirmininką su savo kolegomis, tai vienas iš klausimų gali būti ir šitas, bet aš negalėčiau labai griežtai komentuoti, kad savo lėšomis Vyriausybė galėtų pastatyti produktotiekį. Aš labai abejočiau tikslingumu tokio projekto. Aš tikiuosi, kad daugiau bus diskutuojama dėl "Orlen Lietuvos" kaip projekto vykdytojo", - BNS sakė A.Mačiulis.

Tuo tarpu A.Butkevičius sakė, kad apie produktotiekio statybas bus galima kalbėti tik modernizavus pačią gamyklą. Anot jo, Vyriausybė gali tik padėti "Orlen Lietuvai" gauti Europos Sąjungos finansavimą aplinkosaugos ir technologijų atnaujinimo projektams.

"Dėl kitų projektų įgyvendinimo turi būti aiški jų strategija ir vizija, kiek jie investuos į įmonės modernizavimą, kokią sumą pinigų, kokiu procentiniu dydžiu sumažės įmonės kaštai, tik tada bus galima kalbėti apie produktotiekį", - pirmadienį žurnalistams sakė premjeras.

A.Mačiulis teigė, jog abejoja ekonominiu produktotiekio naudingumu.

"Aš abejočiau, ar būtų ekonomiškai naudingas toks projektas, tačiau kol neaptarta, peržengčiau savo kompetencijos ribas, komentuodamas plačiau", - BNS tikino A.Mačiulis.

"Orlen Lietuvos" vadovas pirmadienį pareiškė, kad norėtų, jog Lietuva finansuotų 100 proc. produktotiekio nuo Mažeikių iki Klaipėdos statybos išlaidų.

"Dabartinės "Orlen Lietuvos" situacijos kontekste, mano nuomone, tas sprendimas būtų pats tinkamiausias. Bet mes esame pasiruošę diskusijoms šiuo klausimu. Prieš metus mums atrodė, kad mes patys galėtume pakelti šią naštą, bet situacija makroekonominė pasikeitė", - žurnalistams teigė I.Fafara.

"Orlen Lietuva" skaičiuoja, kad investicijos į "Orlen Lietuvos" produktų vamzdyną iki Klaipėdos siektų apie 150 mln. JAV dolerių (apie 373 mln. litų) - anksčiau ji skelbė, kad jo vertė sieks apie 110 mln. dolerių, o Vyriausybės buvo prašoma bendradarbiauti, tiesiant produktotiekį.

2013 metų spalio pabaigoje "Orlen Lietuva" ir naftos produktų krovos terminalą valdanti "Klaipėdos nafta" pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo bendradarbiavimo šioje srityje.

Šiuo metu vamzdynas jungia Mažeikius ir Būtingę netoli Latvijos ir Lietuvos sienos, kur veikia "Orlen Lietuvai" priklausantis Būtingės naftos terminalas.