„Gavom atsakymus, įsitikinom, kad Lietuvos institucijos tokių teisinės pagalbos prašymų nėra gavusios ir niekam informacijos neteikė“, – po uždaro komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė J. Sabatauskas.

Turkijos žiniasklaidoje šių metų sausį buvo pasirodę pranešimai, esą Ankara užsitikrino bendradarbiavimą su Lietuva ir gavo šalyje buvusio serverio palaikomos programėlės „ByLock“ naudotojų duomenis. Ankara teigia, kad ši programėlė buvo specialiai sukurta perversmo šalininkams mobilizuoti, ir vien jos turėjimas tapo pagrindu suėmimams.

Klausiamas, ar duomenys galėjo būti perduoti privačiai, apeinant Lietuvos institucijas, J. Sabatauskas pabrėžė, kad „Lietuvos institucijos šitoje situacijoje nieko panašaus nedarė“. Perklaustas, ar duomenys galėjo būti perduoti jų saugotojų, komiteto vadovas atsakė: „Ar tai galėjo būti kažkokia nusikalstama veika, ne“.

Į Seimo TTK su prašymu atlikti tyrimą dėl Turkijos spaudoje pasirodžiusių pranešimų pagrįstumo apie Lietuvos bendradarbiavimą dėl „ByLock“ vartotojų duomenų kreipėsi Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI).

Naudojimasis saugiojo susirašinėjimo programėle „ByLock“ Turkijoje tapo pagrindu suimti žmones dėl įtarimų sąsajomis su musulmonų dvasininku Fethullah Gulenu (Fetchula Giulenu). Turkija minimą musulmonų dvasininką kaltina pernai organizavus nepavykusį perversmą.