G. LANDSBERGIS PRAŠO JAPONIJOS PAGALBOS, TELKIANT PARAMĄ ODESOS UOSTUI ATBLOKUOTI

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prašo Tokijo pagalbos, buriant koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti iš Odesos uosto, kurį blokuoja Rusijos pajėgos.

Šalies diplomatijos vadovas „paprašė Japonijos atstovų kelti Odesos atblokavimo klausimą Didžiojo septyneto (G7) susitikimuose, kad būtų rasti greiti ir veiksmingi būdai atnaujinti Ukrainos grūdų tiekimą pasaulio rinkoms“, sakoma pirmadienį išplatintame ministerijos pranešime.

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, ypač svarbus grūdų eksportui. Jo blokada kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui.

Susitikęs su Japonijos vyriausybės atstovais – valstybės kancleriu Hirokazu Matsuno (Hirokadzu Macunu) ir valstybės sekretore užsienio politikos klausimams Takako Suzuki – G. Landsbergis aptarė Rusijos karo Ukrainoje poveikį saugumo situacijai Europoje bei Azijoje, tarptautinėms energijos ir maisto rinkoms, iššūkius Tolimųjų Rytų ir Okeanijos regionuose.

Šalių atstovai taip pat diskutavo apie galimus sprendimus bei galimybes bendradarbiauti atstatant Ukrainą bei įgyvendinant laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno viziją.

Šiandien auka yra Ukraina, o rytoj, kas labai aiškiai suprantama ir Japonijoje, gali būti Taivanas.

„Rusijos karą prieš Ukrainą ir civilizuoto pasaulio reakciją atidžiai stebi ir vertina kitos piktavalės valstybės. Jei agresorius negaus labai griežto atsako, tik laiko klausimas, kada Rusijos taktikos imsis kiti. Šiandien auka yra Ukraina, o rytoj, kas labai aiškiai suprantama ir Japonijoje, gali būti Taivanas“, − sakė Lietuvos ministras.

G. Landsbergis padėkojo už Japonijos poziciją dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą ir pabrėžė būtinumą toliau taikyti griežčiausias sankcijas, kad būtų nutrauktas karo mašinos finansavimas.

Lietuvos ir Japonijos politikai taip pat aptarė strateginės partnerystės galimybes. G. Landsbergis taip pat įvertino Japonijos lyderystę, siekiant užtikrinti teisės viršenybę, laisvą prekybą ir laivininkystę, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei pažymėjo Lietuvos suinteresuotumą jame veikti kartu.

Pabrėždamas ilgametę Lietuvos ir Japonijos draugystę bei sėkmingą dvišalį bendradarbiavimą, G. Landsbergis ragino Japoniją pritaikyti šią patirtį ir daugiašalėse iniciatyvose Pietryčių Azijos šalyse.

Anksčiau G. Landsbergis Tokiją yra pavadinęs svarbiausiu partneriu Azijoje.

Tai – alternatyva glaudesniems santykiams su Kinija, nuo kurios Lietuva pastaruoju metu didino atstumą, baimindamasi nepageidaujamos Pekino įtakos ir stiprindama ryšius su vertybiškai artimesnėmis valstybėmis didžiausiame pasaulio žemyne.

G. Lansbergis Japonijoje: išgirdome aiškią Tokijo paramą Lietuvai dėl Kinijos spaudimo

Viešėdamas Japonijoje užsienio reikalų ministras G.  Landsbergis teigia išgirdęs aiškią Tokijo paramą Lietuvai, pastaruoju metu jaučiančiai Kinijos ekonominį ir politinį spaudimą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo. Ministras pažymėjo, kad Japonija ketina ieškoti būdų suteikti pagalbą Lietuvai kompensuojant praradimus dėl Pekino įvesto embargo.

„Japonija nuo pat pradžių rėmė Lietuvą ir šiandien išgirdome be jokių užuolankų labai aiškią paramą. Tiek politinę, tiek vėliau su verslų ar asociacijų atstovais kalbant apie tai, kad jie yra pasiruošę išgirsti ir žiūrėti, kokiais būdais gali padėti mums kompensuoti kokius nors praradimus dėl Kinijos embargo“, – Eltai telefonu iš Japonijos sakė G. Landsbergis.

Ministras aptarė ir Šiaurės Korėjos vaidmenį

Be to, ministras teigė vizito metu aptaręs ir pastaruoju metu agresyvėjančią Šiaurės Korėjos užsienio politiką. G. Landsbergis pažymėjo, kad Japonija neatmeta, jog prie pakitusio Šiaurės Korėjos vaidmens galėjo prisidėti ir Rusijos veiksmai.

„Vakar buvo paleistos Šiaurės Korėjos aštuonios raketos ir tą klausimą labai stipriai aptarėme. Jie mano, kad Šiaurės Korėjos agresyvumą taip pat gali skatinti Rusijos veiksmai“, – komentavo G. Landsbergis.

Ministro teigimu, kartu su Tokijo atstovais taip pat aptartas Ramiojo vandenyno regiono saugumas, kuris, anot jo, taip pat kelia nerimą.

„Kalbėjome apie tokį dalyką, kas atsitiktų jeigu Taivanas būtų blokuojamas jūroje ir nebūtų leidžiama patekti prekėms, maistui. Lygiai taip pat, kaip šiandien yra blokuojama Juodoji jūra ir neleidžiama patekti iš Ukrainos. Tai labai daug paralelių yra, kurios atliepia didelį nerimą dėl Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybių“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas sustiprėjo praėjusių metų pabaigoje, lapkritį Vilniuje įsteigus pirmąją pasaulyje Taivaniečių atstovybę, kurioje yra salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Dėl to paaštrėjo Vilniaus bei Pekino santykiai ir Pekinas ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.