Tokį 24 užsieniečių grupinį skundą, kuriuo iš valstybės kiekvienam prašoma priteisti po 5 tūkst. eurų kompensaciją, pernai Regionų administracinis teismas jau buvo priėmęs, tačiau šį sprendimą apskundė Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Institucijos tvirtino, jog grupės skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų tokiems skundams, o jame pareikšti reikalavimai, susiję su laisvės apribojimu, turėtų būti nagrinėjami individualiuose teismo procesuose.
Kaip ketvirtadienį pranešė LVAT, tos pačios dienos nutartimi departamento ir VSAT atskirieji skundai atmesti.
Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju grupės narius sieja tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi, o kolektyviniu skundu siekiama apginti fizinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises.
„Pateiktuose dokumentuose yra pakankamai detaliai nurodytos sulaikymo ir apgyvendinimo datos, išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytas konkretus prašomos priteisti turtinės žalos dydis, pateikti papildomi įrodymai, pagrindžiantys grupės skunde nurodytas aplinkybes“, – teigiama teismo pranešime.
LVAT vertinimu, nėra prielaidų manyti, kad tikslingiau, efektyviau ir tinkamiau būtų skundus nagrinėti individualiose byloje, nes tokiu atveju egzistuoja tikimybė, kad skirtingi teismai analogiškas faktines aplinkybes vertins skirtingai.
Kaip BNS sakė užsieniečiams atstovaujantis advokatas Rytis Satkauskas, po šio LVAT sprendimo Regionų administracinis teismas turės viešai paskelbti informaciją apie priimtą grupinį skundą bei pasiūlyti prisijungti visiems potencialiems grupės ieškovams.
Advokatas anksčiau yra minėjęs, kad jų gali būti apie 4 tūkstančiai.
„Regionų teismas turi nustatyti naują galutinę datą, iki kada gali prisijungti kiti grupiniai ieškovai. Pagal įstatymą tam skiriami trys mėnesiai“, – pažymėjo R. Satkauskas.
Pernai liepą BNS skelbė, kad „Amnesty International“ remiama 24 asmenų grupė kolektyviniu ieškiniu prašo atlyginti žalą dėl jų ilgo savavališko sulaikymo Lietuvoje 2021–2022 metais.
LVAT nustatė, kad kolektyvinių ieškovų judėjimo laisvė nuo 2021-ųjų liepos buvo automatiškai apribota šešiems mėnesiams, kai kompetentinga šalies institucija nebuvo priėmusi sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui.
„Visi, kurie tokioje pačioje padėtyje buvo asmenys, kurie buvo sulaikyti, turi teisę prisijungti prieš šitos bylos. (...) Prisijungiantieji gali reikšti reikalavimus neišeinant iš pradinio skundo ribų“, – sakė R. Satkauskas.
Konstitucinis Teismas užpernai pripažino, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prieštaravo Konstitucijai, nes asmenims nebuvo suteikta teisė laisvai judėti ir skųsti laikiną sulaikymą.
Lietuva griežtesnių priemonių migrantų atžvilgiu ėmėsi 2021 metais, susidūrus su jų antplūdžiu iš Baltarusijos, kai iš kaimyninės šalies į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Reaguojant į tai įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje ir apribotos galimybės pasienyje prašytis prieglobsčio. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja tokią politiką, teigdamos, kad taip pažeidžiama tarptautinė teisė.
(be temos)
(be temos)