„Pavadinimą keisti tikrai nematau jokios problemos, juolab, kad tai yra pagrindinė Kinijos keliama sąlyga. Man niekur jokiame kontekste (...) neteko girdėti iš Kinijos reikalavimų uždarinėti atstovybę, juolab, kad tokias atstovybes turi kitos ES šalys“, – LRT laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė A. Veryga.
Jo teigimu, pavadinimas, susitarus Lietuvai, Kinijai ir Taivanui bei įspėjus JAV, galėtų būti pakeistas per porą mėnesių – tai padėtų normalizuoti santykius su Pekinu.
„Nesutinku su ekspertais, kurie sako, kad čia metų metais reikia kažką taisyti. Manau, kad jei tikrai norėtųsi tikrai situaciją išspręsti, mėnesio, maksimaliai dviejų mėnesių klausimas – aptariant jį su visomis pusėmis, kurios čia gali būti suinteresuotos“, – kalbėjo A. Veryga.
Jis taip pat teigė, kad „nėra jokios prasmės“ prarasti Taivano atstovybės Lietuvoje, tačiau pabrėžė, jog sutikdamas su jos pavadinimo keitimu, Taipėjus pasielgtų sąžiningai, kadangi neišpildė Vilniui duotų pažadų dėl investicijų.
„Draugo pozicija turėtų būti pasielgti atsakingai, juolab, kad ta viena draugų pusė (Taivanas – BNS) taip ir neišpildė Lietuvai duotų pažadų dėl investicijų, nė mažos dalies“, – aiškino A. Veryga.
Kaip rašė BNS, Lietuvos santykių su Kinija klausimas vėl plačiau aptarinėjamas keičiantis Vyriausybėms ir premjero postą rengiantis užimti Mindaugui Sinkevičiui.
Dalis socialdemokratų abejoja laikinojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio galimybėmis likti pareigose naujoje Vyriausybėje, argumentuodami tai nepakankama Lietuvos pažanga atstatant diplomatinį atstovavimą su Kinija.
M. Sinkevičius praėjusią savaitę sakė, kad dėl santykių su Kinija yra parengti keli scenarijai, o sprendimai turėtų paaiškėti šių metų rudenį.
Savo ruožtu praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad K. Budrio ateitis poste taip pat gali priklausyti nuo pažangos Kinijos ir Taivano klausimais, tačiau vėliau jį pavadino pagrindiniu kandidatu šiose pareigose naujoje Vyriausybėje.
BNS rašė, kad Vilniaus santykiai su Pekinu pašlijo 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Kinija 2021 metais vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadino ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Atsisakiusi pripažinti tokio pobūdžio atstovybes, Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, siekusiems akredituotis „laikinojo reikalų patikėtinio biure“ darbuotojais.
Dėl to nuo praėjusių metų gegužės Lietuvoje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.
Po pastarųjų viešųjų diskusijų Lietuvoje Kinija pakartojo esanti atvira dialogui dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, tačiau pabrėžė besitikinti, kad Vilnius imsis skubių ir ryžtingų veiksmų taisyti padėtį.
(be temos)
(be temos)