M. BASTYS IŠRINKTAS SEIMO VICEPIRMININKU

Seimas antradienį išrinko socialdemokratą Mindaugą Bastį parlamento vicepirmininku.

Už jo kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 70 parlamentarų, prieš buvo 29, 15 susilaikė.

M.Bastys bus penktasis parlamento pirmininko pavaduotojas.

Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir likusią vadovybę parlamentas išsirinko per pirmąjį posėdį lapkričio viduryje, tačiau viena socialdemokratams numatyta vicepirmininko vieta liko tuščia, kai atmesta partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus kandidatūra.

Praėjusią kadenciją Informacinės visuomenės plėtros komitetui vadovavusį M.Bastį į šias pareigas pasiūlė praėjusią savaitę posėdžiavęs Socialdemokratų partijos prezidiumas.

Kadenciją baigiantis premjeras A.Butkevičius tuomet žurnalistams tvirtino jau nesėkmingų jam Seimo vadovybės rinkimų naktį nusprendęs nebekandidatuoti antrą kartą.

Per pirmą naujojo Seimo posėdį renkant Seimo pirmininko pavaduotojus už A.Butkevičiaus kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 66 politikai, prieš – 53, 14 susilaikė.

Kiti vicepirmininkai – „valstiečiai“ Rima Baškienė ir Arvydas Nekrošius, socialdemokratas Gediminas Kirkilas bei konservatorė Irena Degutienė – išrinkti didele balsų persvara.

Priminė susitikimą su „Rosatom“ įmonės viceprezidentu

Į Seimo vicepirmininkus kandidatuojančiam socialdemokratui Mindaugui Basčiui antradienį primintas prieš trejus metus jo surengtas tuometinio Seimo pirmininko Vydo Gedvilo susitikimas su Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ antrinės įmonės „Rusatom Overseas“ viceprezidentu Aleksandru Mertenu.

Didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija pareiškė dėl to negalinti balsuoti už M.Basčio kandidatūrą į parlamento pirmininko pavaduotojus.

Frakcijos vardu kalbėjusi Rasa Juknevičienė teigė, kad tai rodo kandidato polinkį į neskaidrią užkulisinę veiklą.

Ji pabrėžė, kad susitikimas vyko vakare, 20 val., apie jį niekur neskelbta. Pasak konservatorės, „iki šiol niekas nežino, apie ką buvo kalbėta“, susitikimas nebuvo protokoluotas, nebuvo informuota Užsienio reikalų ministerija, o M.Basčio elgesio neįvertino nei Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, nei Socialdemokratų partija.

„Neaišku, kiek dar buvo slaptų neskelbtų susitikimų, – sakė konservatorė ir retoriškai klausė. – Už kiek tokios draugystės vedant „Rosatom“ vadovus sutemus Seimo koridoriais?“

Pats M.Bastys teigė, kad susitikimas su Rusijos įmonės atstovu neturėjo įtakos jo paties sprendimui pritarti referendumui dėl atominės elektrinės statybos Visagine. Po šio referendumo atsisakyta planų Lietuvoje statyti branduolinę jėgainę.

„Rosatom“ atstovai jokios įtakos negalėjo daryti dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Įtaką man apsisprendžiant, kai balsavome dėl referendumo, darė mūsų mokslo visuomenė, ekspertai, kurie įvertinę to projekto mąstą, įvertinę to projekto kaštus, pasakė, kad tas projektas Lietuvai yra per brangus“, – dėstė socialdemokratas.

Apie V.Gedvilo ir A.Merteno sustikimą pranešusiam dienraščiui „Lietuvos žinios“ V.Gedvilas tvirtino, kad susitikimas buvo neformalus ir trumpas, o svečias kalbėjo apie Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje statomas atomines jėgaines bei teiravosi apie „Lietuvos galimybes“. M.Bastys tuomet teigė, kad A.Mertenui svarbiausia buvo išgirsti apie galimybę „Rosatom“ prisidėti prie darbų Visagino atominės elektrinės projekte.

Socialdemokratai M.Bastį į Seimo vicepirmininkus pasiūlė po to, kai į šį postą antrą kartą nebekandidatuoti nusprendė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Lapkričio viduryje per slaptą balsavimą jis nesurinko pakankamo balsų skaičiaus, kad būtų paskirtas į pareigas.