A. Mazuronis: situacija Ukrainoje – Prancūzijos ir Vokietijos pataikavimo Rusijai pasekmė | kl.lt

A. MAZURONIS: SITUACIJA UKRAINOJE – PRANCŪZIJOS IR VOKIETIJOS PATAIKAVIMO RUSIJAI PASEKMĖ

Opozicinės Seimo Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigiamai vertina Ukrainos poziciją neįsileisti į Kyjivą Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio. Pasak jo, šiuo metu yra reikalinga tvirta pozicija, o ne perteklinė diplomatija.

„Ta situacija, kurią mes turime, yra būtent Prancūzijos ir Vokietijos ilgametės pataikavimo Rusijai politikos pasekmė. Turėjome 2008 m. Gruziją, nepadarėme jokių išvadų, turėjome Krymą, prieš tai Moldovos, Padniestrės istoriją, kur pasaulis nereagavo, užmerkė akis, matė tik ekonominę naudą, prekiavimą, savo geresnio gyvenimo darymą ir nematė arba nenorėjo matyti, su kuo turi reikalą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.

Politikas tikina, kad Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai toliau gėdingai nesupranta arba nenori suprasti, kad turi glaudžius ekonominius santykius su šalimi, kuri yra agresorė.

„Vokietijos ir Prancūzijos pozicija yra absurdiška, ciniška ir išdavikiška toms vertybėms, kurias įsivaizduojame Europos Sąjungoje, kurios nariais šiandien esame“, – sakė Darbo partijos frakcijos Seime narys.

Ta situacija, kurią mes turime, yra būtent Prancūzijos ir Vokietijos ilgametės pataikavimo Rusijai politikos pasekmė.

Seimo pirmininkės pavaduotojas mano, kad gausus dujų ir naftos importavimas į Vakarų Europos valstybes rodo ne tik energetinę priklausomybę, bet ir politinę korupciją.

„Kai tokios šalys, kaip Vokietija, ilgą laiką nematė, kad sėdi ant Rusijos adatos, čia nėra kvailumas. Ten nėra kvaili žmonės, čia yra politinės korupcijos pavyzdys, kuris buvo ir iki dabar yra išsišakojęs Vokietijos politiniame elite“, – tikino parlamentaras.

ELTA primena, kad Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pareiškė, kad kartu su kitais ES vadovais pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“.

Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kyjivas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje nėra genocidas, o ukrainiečiai ir rusai yra broliai.

Ragina mokyklose atsisakyti politiškai aštrių temų

Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusias istorijas, esą pedagogai mokiniams skleidžia propagandinę informaciją apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, A. Mazuronis ragina ugdymo įstaigose vengti bet kokių politiškai aštrių temų. Jo teigimu, pedagogų darbas yra vaikus mokyti, o ne formuoti jų pasaulėžiūrą.  

„Man atrodo, mokyklose šiomis dienomis mokytojai turėtų preciziškai vengti jautrių, politiškai aštrių temų ir užsiimti tuo, kuo ir turi užsiimti, – tai mokyti fizikos, matematikos, istorijos, chemijos ir kitų dalykų. Aš to nepateisinu, ir man atrodo, kad kartais mokytojai užsimiršta, kokį darbą dirba, kokiose pozicijose jie yra ir kokia jų pagrindinė funkcija“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo vicepirmininkas.

Man atrodo, mokyklose šiomis dienomis mokytojai turėtų preciziškai vengti jautrių, politiškai aštrių temų ir užsiimti tuo, kuo ir turi užsiimti, – tai mokyti fizikos, matematikos, istorijos, chemijos ir kitų dalykų.

A. Mazuronis akcentuoja, kad pedagogų darbas yra mokyti, o ne formuoti vaikų pasaulėžiūrą.

„Jei žmonių darbas yra mokyti vaikus tam tikrų dalykų, tai tuo jie ir turėtų užsiimti, o ne pasaulėžiūros formavimu pagal savo suvokimą vienos ar kitos situacijos“, – pridūrė „darbietis“.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sulaukė trijų pranešimų apie pedagogus, atvirai mokyklose skleidžiančius dezinformaciją apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje bei atvirai palaikančius Kremliaus režimą. ŠMSM teigimu, dvi laiškuose minėtos mokytojos iš darbo ugdymo įstaigose išėjo savo noru.  

Nereikėtų kelti viešų erdvių desovietizacijos klausimo

Seimo opozicinės Darbo frakcijos narys A. Mazuronis mano, kad šiuo metu, kai dėl karo Ukrainoje visuomenės emocinis fonas yra labai įaudrintas, nereikėtų kelti viešų erdvių desovietizacijos klausimo. Politikas teigia, kad šie sprendimai turėtų būti priimti tuomet, kai situacija nurims, ramiai juos išdiskutavus.

„Aš manau, kad tokiems klausimams spręsti turi būti savas laikas. Ir kai dabar situacija yra tokia, kokia yra, tas karas, emocinis visuomenės fonas yra labai įaudrintas, ypač tokiais istorinės atminties klausimais, tai man atrodo, kad tokie sprendimai neturėtų būti priiminėjami“, – „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis.

Tas karas, emocinis visuomenės fonas yra labai įaudrintas, ypač tokiais istorinės atminties klausimais, tai man atrodo, kad tokie sprendimai neturėtų būti priiminėjami.

Pasak politiko, geriau reikia palaukti, kol situacija nurims, ir ramiai išdiskutavus bei apsvarsčius priimti sprendimus.

„Žinoma, ten, kur yra akivaizdūs pavyzdžiai: ar tai Žaliojo tilto skulptūros, ar kažkokie visiškai sovietiniai paminklai, reliktai likę, tai čia net nėra klausimo, nes mūsų įstatyminė bazė reglamentuoja tai, kad tokių dalykų neturi likti arba mes turime juos matyti tik tokiose vietose, kaip Grūto parko muziejus. Tačiau jeigu tai yra karių kapinės ar panašūs dalykai, mano nuomone, tai nėra tai, kas yra apibrėžta pagal tą įstatymų, – pažymėjo parlamentaras.

A. Mazuronis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu visuomenės vienybė yra didžiausia vertybė. Todėl, pasak politiko, nereikėtų valstybei priešiškoms jėgoms sukurti situacijų, kurias jos galėtų panaudoti propagandos tikslams.

„Dabar reikia turėti omenyje, kokiame kontekste mes veikiame, kokiame kontekste operuojame. Ir kad yra jėgų, kurios tikrai pasinaudotų tokiais veiksmais dabartinėje situacijoje tam, kad naudotų tokį prietaisą kaip propaganda, kaip dezinformacija savo tikslams. Tokių veiksmų darymas, mano nuomone, dabar būtų suteikimas įrankio tiems nedraugiškai nusiteikusiems valstybės požiūriu medijos kanalams, visuomenės veikėjams ar kaip juos bepavadinsi“, – sakė Seimo narys.

„Man atrodo, kad reikia palaukti, kaip ta situacija beišsispręs, ir tada pakankamai radikaliai, netempiant laiko, staigiai kertant paimti ir išspręsti šį klausimą visiems laikams“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.

Gairės: andrius mazuronis, Seimas, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS