– Pone Sinkevičiau, pradėkime nuo to, kad konservatoriai sako, jog turite „nešiojamą raudoną liniją“, kurią vis perkeliate. Kiek dar leisite ją stumti?
– Neturime jokių „nešiojamų raudonų linijų“. Valdydami valstybę kartu su koalicijos partneriais laikomės atsakingo valdymo principų. Suprantu, kad opozicija, ypač konservatoriai, siūlo įvairius koalicijos pertvarkymo scenarijus. Mes tai girdime, apie tai kalba ir visuomenė. Taip pat matome sprendimus ir balsavimus, kurie mūsų netenkina. Tačiau viską reikia vertinti labai blaiviai ir pamatuotai. Pokyčiai koalicijoje galimi, dėl to spręs balandį vyksianti partijos taryba, tačiau jie turi turėti alternatyvą. Sugriauti lengva, bet svarbu, ką pastatysime vietoje ir ar nepateksime į dar didesnę politinę krizę, kurios valstybei dabar tikrai nereikia.
– Kiekvieną kartą jums tenka aiškinti ar net teisinti Remigijų Žemaitaitį ar „Nemuno aušrą“. Iš kur tiek kantrybės ir kiek tai kainuoja?
– Pripažinsiu, kad kartais bandome racionalizuoti neracionalius koalicijos partnerio veiksmus. Tikimės, kad atsiras daugiau valstybinio požiūrio, kad jo komanda ar frakcija padarys įtaką. Tačiau visi išsišokimai – tiek Seimo salėje, tiek už jos ribų ar socialiniuose tinkluose – tenka ir mums, todėl esame priversti aiškintis. To nenorime daryti. Dažnai R. Žemaitaitis supyksta, kai jį kritikuojame viešai, tačiau visada sakau: „Remigijau, gal tu pabaik skeryčiotis, kalbėti nesąmones ir mums nereikės nieko komentuoti.“ Koaliciniai santykiai nėra patogūs – tai ne šeima ar romantiniai santykiai, o politinė konkurencija, kur kiekviena pusė siekia įgyvendinti savo tikslus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Su kitu koalicijos partneriu, „valstiečiais“, taip pat kyla įtampa. Jų lyderis Aurelijus Veryga sako, kad nusivylimas kyla ne tik dėl „Nemuno aušros“, bet ir dėl socialdemokratų pažadų. Kaip į tai reaguosite?
– Norėčiau būti tas, kuris gali išpildyti visų lūkesčius, bet taip nebūna. Ši koalicija vis dar veikia ir geba priimti sprendimus, kartais ir su opozicijos palaikymu. Socialdemokratų atsakomybė – ne įtikti visiems partneriams, o priimti visuomenei reikalingus sprendimus ir įgyvendinti savo programą. Jei partneriams kažkas netinka, reikia kalbėtis, bet nereikėtų vieniems kitų statyti į kampą.
– Jei vis dėlto koalicija subyrėtų – su kuo galėtumėte dirbti toliau?
– Čia ir yra paradoksas. Girdžiu opozicijos kritiką dėl mūsų sprendimų, bet jei atvirai paklaustume, kas iš jų ateitų padėti spręsti valstybės klausimų – saugumo, ekonomikos, geopolitikos – atsakymas nėra aiškus. Kritikuoti lengva, o atsakomybės prisiimti ne visi skuba. Taip, ne viskas mums sekasi, bet girdime pastabas, stebime situaciją ir tikrai pasitempsime. Esu optimistiškas, kad iššūkius įveiksime ir užtikrinsime žmonių saugumą bei pasitikėjimą valstybe.
Naujausi komentarai